J. Garner ragina netekėti iki 30-ies  

Aktorė Jennifer Garner išgarsėjo vaidmeniu televizijos seriale apie slaptuosius agentus "Alias".

Didžiajame ekrane aktorė yra sukūrusi vaidmenis tokiuose filmuose kaip “Drąsiaširdis”, “Staiga trisdešimties” ir “Juno”.

Jennifer yra antrą kartą ištekėjusi už aktoriaus Beno Afflecko. Sutuoktiniai augina dvejas dukreles: šešiametę Violetą ir trijų metų Seraphiną. Pranešama, kad, kai artimiausiu metu kino ekranuose turėtų pasirodyti jos naujausias filmas “Butter”, aktorė vėl laukiasi, rašo thesun.co.uk.

Artėjant 40 metų jubiliejui aktorė pasidalino mintimis, ką būtų norėjusi žinoti, kai jai tebuvo 18 metų.

Norėčiau, kad būčiau žinojusi, kiek daug moterų būdamos vyresnio amžiaus jaučiasi tikrai gerai.

Paauglystėje nebuvau iš tų populiariųjų. Klystate, jei lyginate mane su tomis mergaitėmis, kurios į šį pasaulį jau atėjo su plaukais, drabužėliais ir bateliais. Mano gyvenimas ir be to buvo gražus. Aš užaugau mažame miestelyje tarp normalių, gražių moterų, kurios rūpinosi namais ir augino vaikus. Jos buvo rūpestingos ir nuoširdžios.

Visas mano pasaulis buvo baleto mokykla, palaikymo grupė, dvi seserys ir draugės. Grupėje grojau saksofonu ir buvau truputėlį vėpla. Išorinis pasaulis atrodė labai sudėtingas. 18 metų jaučiausi nepatogiai.

Mano tėvai turėjo sunkiai dirbti, kad galėtų suteikti mums normalų gyvenimą. Todėl išsilavinimą jie matė kaip geresnio gyvenimo garantą. Jie norėjo, kad mes mokytumėmės tik aukščiausiais balais. Kai baigiau mokyklą, jie mane išleido į vieną brangiausių koledžų, atidavę visas santaupas, nes tikėjosi mane padaryti garsia chemike ar medike.

Tačiau net, kai aš nusprendžiau keisti specialybę į aktorės, jie nenustojo manęs palaikyti ir nemanė, kad aš pamišėlė. Paskui išvykau į Niujorką, kaip dublerė filmuodavausi vaidmenyse už 600 dolerių per mėnesį, kai būsto nuoma siekė 400 dolerių.

Karjeros pradžioje dirbau padavėja. Į restoraną, kuriame dirbau, užeidavo ir pats Steve Martinas. Kai po daugelio metų aš jį galiausiai sutikau, jis į mane pasižiūrėjo taip, tarsi atsimintų, kad mes buvome susitikę. “Gal kartais dalyvavai aktorių atrankoje kartu su manimi”, - jis paklausė. Aš atsakiau: “Ne, tačiau aš stovėdavau kiekvieną dieną prie jūsų staliuko”.

Kai mane galiausiai aplankė sėkmė, aš jau tvirtai stovėjau ant kojų. Puikus pavyzdys mano mama Pat. Kai kartu kur nors važiuodavome, kartais ji imdavo ir sustabdydavo automobilį sakydama: “Mes nepajudėsime iš vietos, kol tu neįvertinsi šio medžio grožio”. Ji nuolat primindavo mums, kaip svarbu pastebėti grožį pasaulyje.

Mūsų namuose nuolatos pietaudavo koks nors nepažįstamasis – tokia ji buvo dosni.

Kokia mano nuomonė apie buvimą žymia? Filmų industrijoje yra daug privalumų. Gali padėti sergančiam vaikui nusišypsoti, aukoti labdarai vien todėl, kad esi žinomas. Tačiau yra ir trūkumų. Pavyzdžiui, tai, kad gali pamiršti privatumą. Tačiau nereikia skųstis – geri dalykai ima viršų.

Aš manau, kad žmones reikia vertinti gerai, ne pagal tai, koks jų darbas ar kas jiems nutinka. Manau, svarbiausia yra geros manieros.

Brandą visi pasiekia skirtingu laiku. Norėčiau, kad būčiau žinojusi, kad apie vedybas reikėtų pradėti galvoti 30 ir vėliau.

Ištekėjau būdama 20 už aktoriaus Scotto Foley (išsiskyrė po 8 metų) ir supratau, kokios skausmingos gali būti skyrybos.

Maniau, kad skyrybų statistikai niekada nepriklausysiu. Tačiau net ir išsiskyrusi nesilioviau tikėti santuoka.

Neturėjau iliuzijų, tačiau tikėjau, kad sutiksiu vyrą, su kuriuo norėsiu būti kartu ir auginti vaikus.

Benas nėra tik mano vyras, jis man padeda kiekviename žingsnyje. Jis – mano gyvenimo pagrindas. Jis nepaprastai mylintis ir dosnus žmogus. Tikėjau, kad jis bus puikus tėtis ir jis toks yra. Tačiau labiausiai mane stebina, kad jis sugeba išlikti ramus tokiomis aplinkybėmis, kai aš negaliu.

Būti vyresnei yra gera tuo, kad labiau pasitiki tuo, ką darai. Jei man reikia pasipuošti, aš rengiuosi tai, kas man patinka, nes, jei ne – jaučiuosi tarsi būčiau su karnavalo kostiumu. Laikausi nuomonės rengtis taip, kaip apsirengusi gerai jaučiuosi.

Aš jau nebebijau. Tiesiog tokia yra realybė. Stengiuosi į viską žiūrėti paprasčiau. Man patinka būti tokio amžiaus, kokio esu ir aš laukiu savo keturiasdešimtmečio.

Suprantu apie gyvenimą vis daugiau ir manau, kad moterys su metais tik gražėja. Mes tampame savimi – to negalima išmokyti aštuoniolikmečių.