Ko griebtis, kai švietimo sistema nespėja paskui besikeičiantį pasaulį?(1)

Mokykla yra visuomenės ugdymo pamatas. Tačiau ką daryti, kai švietimo sistema nespėja su besikeičiančiu pasauliu?

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kalamas prie kryžiaus už tai, kad moksleiviai gyvena nuolatinėje nežinioje ir su nerimu laukia baigiamųjų egzaminų, o mokytojai skundžiasi nespėjantys prisitaikyti besikeičiančių programų.

LRT laidoje „Įžvalgos“ G.Steponavičius tvirtino, kad mokykla privalo keistis, o mokytojai taip pat turi nuolat mokytis.

„Mokant pagal atnaujintas programas yra galimybė tobulėti. Pagalba mokytojams suteikiama nepaliekant jų „ant ledo“.

Tačiau viskas priklauso nuo kiekvieno mokytojo noro ir nusiteikimo. Sutinku, kad daug metų dirbus pagal centralizuotai sudėliotą modelį, staiga visi nepasijus išsilaisvinę.

Tam reikia laiko. Pagaliau ir pačiame švietime, mokyklose reikalinga personalo kaita. Pensinio amžiaus mokytojai, kuriuos gali ir yra kas pakeičia, turėtų užleisti savo vietą“, - kalbėjo G. Steponavičius.

Kitas laidos pašnekovas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas apgailestauja, kad mūsų pedagogai kupini kompleksų jaunajai kartai skiepydami tautinę tapatybę, kuriai svetima kultūrinė tradicija, pasiekianti mus ne lietuvių, o kitomis kalbomis.

„Mums trūksta orios tapatybės, baimės varo į kompleksus.

Atvirame šiuolaikiniame pasaulyje su kompleksais, ypač paslėptais ir neapmąstytais, su visomis po okupacijų likusiomis traumomis gyventi labai sunku.

Juolab kad mitai ir emocijos turi didelės įtakos formuojant tapatybę. Tačiau Lietuva tuo ir turtinga, nes turi ne vieną galimybę tapatybės pasakojimui pateikti“, - tvirtino M. Kvietkauskas.

Laidoje „Įžvalgos“ taip pat bus diskutuojama, ką reikėtų daryti, kad prie naujų pokyčių prisitaikantys mokytojai būtų lankstesni ir kaip perteikti moksleiviams lietuvišką tapatybę kitomis formomis.