Šiais laikais pasiskolinti pinigų galima greitai ir paprastai: internete, pašte, prekybos centruose, SMS žinutėmis ir pan. Tačiau dėl tokiu būdu paimto kredito tenka sumokėti gerokai didesnes palūkanas. Kyla klausimas: ar tikrai skolinti pinigai būtinai turi kainuoti tiek brangiai, kiek moka už juos skolininkai?

Tarkime, staiga Jums pritrūko pinigų. Jūs iš vienos greituosius kreditus teikiančios bendrovės mėnesiui pasiskolinote 700 Lt. Po mėnesio Jūsų skola jau išaugo iki 839 Lt. Visose greituosius kreditus teikiančių bendrovių interneto svetainėse rasite skaičiuoklę, su kuria suskaičiuosite, kokią sumą turėsite grąžinti. Tačiau ar skolindamiesi išsiaiškinate, kiek turėsite sumokėti delspinigių už paskolą, jei jos negrąžinsite laiku. Delspinigiai šiose bendrovėse apytiksliai yra apie 1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Tai daug ar mažai? Pasak teisininkų biuro UAB „Factum Vilnius“ direktoriaus Edvino  Pakulio, tai labai daug.

Jei dėl tam tikrų nenumatytų priežasčių uždelsėte atiduoti pasiskolintą 700 Lt sumą, po mėnesio prie mokėtinos skolos – 839 Lt – kas dieną dar bus skaičiuojami 8,39 Lt siekiantys delspinigiai. Jeigu uždelsite 15 dienų, papildomai mokėsite 125,85 Lt, jei pradelsite mėnesį – 251 Lt. Taigi mėnesį uždelsę mokėjimą, už greitąjį kreditą paklosite nebe 839 Lt, o 1 090 Lt.

„Factum Vilnius“ klientai stebisi, kodėl, net pradėjus mokėti įmokas už kreditą, pasiskolinta suma nemažėja. Taip yra todėl, kad kredito bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsniu (įmokų paskirstymas), iš Jūsų mokamos skolos pirmiausia tam tikrą pinigų sumą išskaito delspinigiams padengti. Pavyzdžiui, sumokėjote 250 Lt, tačiau iš tiesų padengėte tik delspinigius, o kredito bendrovė ir toliau skaičiuoja po 8,39 Lt už kiekvieną uždelstą dieną.

Delspinigių paskirtis – kompensuoti minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius, bet jie nėra pagrindas praturtėti. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką maksimalus priteistinų delspinigių dydis yra 0,05 proc. už uždelstą dieną, taigi 1 proc. dydžio delspinigiai yra 20 kartų didesni už teismų priteistiną jų dydį. Iš tiesų 1 proc. delspinigių dydis yra per didelis. „Factum Vilnius“ direktorius tikina, kad yra būdas, kaip išspręsti šią problemą.

1 pavojus. Per dideli delspinigiai

Jums priskaičiavo per didelius delspinigius. Visų pirma reikia pateikti motyvuotą pretenziją kredito bendrovei, nurodant, kad nesutinkate su tokio dydžio delspinigiais. Tačiau tokia pretenzija turi būti pateikta prieš pradedant mokėti, kai jau yra priskaičiuoti delspinigiai. Pretenzijoje turėtume nurodyti, kad mokėjimai pirmiausia bus užskaityti 0,05 proc. delspinigiams padengti, o likusioji suma – skolai.

Taigi, paėmę greitąjį kreditą, išsikovokite „protingus“ delspinigius, nes priešingu atveju greitųjų kreditų bendrovė visiškai nepagrįstai turtėja iš Jūsų skolos.

Kredito bendrovės neretai manipuliuoja susiklosčiusia situacija ir daro didžiulį spaudimą skolininkui, dalydamos gražius pažadus, pavyzdžiui, žadėdamos sumažinti delspinigius, atidėti skolos mokėjimus. Taip žmonės įkalbami pasirašyti vekselius už turimą skolą. Greitųjų kreditų bendrovės iš anksto apsidraudžia, nes jeigu teks skolą išieškoti teisminiu būdu, teisme skolininkas gali nesutikti su delspinigių dydžiu, tuomet už skolą priskaičiuotų delspinigių bendrovė niekada neatgaus. Todėl jos dažnai renkasi kraštutinę priemonę – pasirašo vekselį su skolininku.

2 pavojus. Vekseliai už skolą

Skolininkai, pasirašydami vekselį su bendrove, užsikrauna ant savo pečių dar vieną papildomą prievolę ir netgi sudubliuoja skolą. Tokiu atveju greitųjų kreditų bendrovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą remdamasi ir paskolos sutartimi, ir vekseliu. Tačiau tai dar nėra pats baisiausias dalykas. Tinkamai ir laiku sutvarkius su vekseliu susijusius dokumentus, greitųjų kreditų bendrovei net nereikia kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo –  ji gali pradėti išieškojimo procedūrą iš skolininko per antstolius neteismine tvarka.

Todėl patartina nepasirašyti vekselio, kad ir koks didelis spaudimas būtų iš greituosius kreditus teikiančios bendrovės. UAB „Factum Vilnius“ direktorius E. Pakulis pataria: „Jei taip nutiko, jog nebegalite laiku grąžinti pasiskolintos sumos, verčiau palaukite, kol bendrovė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Tik taip galėsite apginti savo teises, sumokėdami pasiskolintą sumą bei 20 kartų mažesnius delspinigius ir kartu padengdami bylinėjimosi išlaidomis. Ta suma dažniausiai vis tiek būna mažesnė nei ta, kurią tenka mokėti pasirašius vekselį.“

Jeigu gavote dokumentus iš teismo dėl skolos priteisimo, „Factum Vilnius“ pataria nedelsti ir kreiptis į teisininkus, nes be profesionalų pagalbos Jums patiems bus sunku apginti savo teises.

3 pavojus. Tapsite niekam neįdomūs

Elektroniniu būdu pasirašydami kredito sutartį kartu sutinkate, kad Jums, laiku negrąžinus skolos, kredito bendrovė Jus gali patalpinti į viešą skolininkų duomenų bazę (vadinamą Infobanką), kuria naudojasi visos kredito įstaigos, mobiliojo ryšio operatoriai ir pan. Matydami, jog esate skolingi, daugelis bendrovių gali su Jumis tiesiog nebepasirašyti jokių sutarčių. Todėl, kol nebūsite iki galo atsiskaitę su kredito bendrove arba vyks bylinėjimosi procesas, negalėsite sudaryti naujų sutarčių.

„Factum Vilnius“ direktorius E. Pakulis pabrėžia, kad kovodami su greitaisiais kreditais teikiančiomis bendrovėmis Jūs esate silpnoji šalis. Sutartį su greitųjų kreditų bendrove sudarote prisijungimo [nuotoliniu] būdu, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, visos sutarties nuostatos yra aiškinamos silpnosios šalies naudai, todėl turite išties nemažai šansų apginti savo teises.