Suomijos politikas Pekka Haavisto, kuris neslepia esantis gėjus ir yra atsisakęs atlikti karinę tarnybą dėl savo principų, vargu ar gali būti laikomas tipišku kandidatu į prezidento postą, tačiau netikėtai užsitikrinęs šią galimybę, mėgins ją realizuoti per sekmadienį vyksiantį šalies vadovo rinkimų antrąjį turą.

53 metų kandidatas, iškeltas Žaliųjų partijos, anksčiau buvo menkai žinomas, tačiau per pirmąjį prezidento rinkimų ratą sausio 22 dieną liko antras, surinkęs 18,8 proc. balsų.

Kita vertus, likus kelioms dienoms iki antrojo turo jis pagal populiarumą atsilieka 28 procentiniais punktais nuo konservatyvių pažiūrų Sauli Niinistoe, kuris, kaip rodo naujausios apklausos rezultatai, yra palaikomas apie 64 proc. rinkėjų.

P. Haavisto, tvirtai pasisakantis už Europos Sąjungą (ES) ir Suomijos lyderystę euro zonoje, yra žinomas kaip gabus derybininkas, turinti didelę tarptautinę patirtį, gebantis vadovauti per krizę ir turintis aiškią poziciją aplinkos apsaugos ir lygybės klausimais.

Jo šalininkų branduolį sudaro jauni liberalių pažiūrų rinkėjai, o vienas iš jų P. Haavisto oficialioje svetainėje socialiniame tinkle "Facebook" pareiškė, kad jis būtų "šviežio oro ir šviežių vertybių gurkšnis; prezidentas, kuris su visais mumis elgtųsi kaip su lygiais, kad ir kokia būtų mūsų kilmė ar pozicija".

Nors pernai per rinkimus euroskeptiška prieš imigraciją nusistačiusi Tikrųjų suomių partija tapo trečia stipriausia jėga parlamente, analitikai mano, jog daugelis rinkėjų balsavo už P. Haavisto, siekdami parodyti, jog jų šalis yra labiau atvira ir tolerantiška.

1958 metų kovą mokytojų šeimoje Helsinkyje gimęs P. Haavisto taip pat nebaigė politologijos studijų Helsinkio universitete.

Vietoj mokslų jis pasirinko keliones ir 1977 metais išleido kelionių vadovą suomių kalba žmonėms, važinėjantiems po Europą traukiniais su "InterRail" bilietais.

1979 metais jis įstojo į Koijervio judėjimą, kuris iš pradžių daugiausiai skyrė vienos svarbios paukščių buveinės išsaugojimui, o vėliau sutelkė dėmesį į platesnes aplinkos apsaugos problemas.

P. Haavisto, kuris 1985 metais dėl savo įsitikinimų pasirinko atlikti civilinę tarnybą vietoje privalomosios karinės tarnybos, per savo rinkimų kampaniją tvirtino, kad "vidaus politika... turi skatinti pastangas kurti taiką".

Jis buvo pirmąkart išrinktas į parlamentą 1987 metais ir vadovavo Suomijos žaliųjų lygai 1993-1995 metais. Jis taip pat dirbo pirmajame Europoje žaliųjų ministrų kabinete aplinkos ir vystymosi ministru 1995-1999 metais.

Pasak analitikų, šis žilstelėjęs šviesiaplaukis yra ramaus būdo, daug išmanantis ir aiškiai reiškiantis savo mintis.

P. Haavisto pelnė daugelio pagarbą dėl savo atvirumo apie savo registruotą partnerystę su Ekvadore gimusiu šukuosenų dizaineriu Antonio Floresu.

Tačiau P. Haavisto kampaniją kai kada temdydavo diskusijos dėl jo lytinės orientacijos, o kai kurie komentatoriai argumentuodavo, jog tapus prezidentu jam būtų sunku atstovauti Suomijai konservatyviose musulmoniškose šalyse.

P. Haavisto atitrūko nuo Suomijos politikos 1999 metais, išvykęs dirbti į Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos apsaugos programą, vadovaudamas tyrėjų komisijoms Kosove, Afganistane, Irake, Liberijoje ir Sudane.

Jis taip pat dirbo specialiuoju ES pasiuntiniu per Darfūro taikos derybas 2005 metais, o vėliau grįžo į Suomijos parlamentą po 2007 metais vykusių visuotinių rinkimų.