Europa, šiuo metu neturinti daug lėšų savo ginkluotosioms pajėgoms, turi didinti tarpusavio bendradarbiavimą karinėje srityje, kad galėtų įgyvendinti JAV pageidavimą sustiprinti savo karinę galią.

Pasaulio gynybos lyderiai ir ekspertai, susitikę Miuncheno saugumo konferencijoje, paskelbė tiesų perspėjimą, kad Europos vieta pasaulinėje arenoje taps mažiau reikšminga, jei jai nepavyks išsaugoti savo karinės galios.

Skolų krizei verčiant vyriausybes mažinti išlaidas, europiečiams buvo pasakyta, jog jie beveik neturi kito pasirinkimo, tik siekti padėti vieni kitiems įsigyti lėktuvų, laivų ir ginklų, kurių reikia norint likti reikšmingu žaidėju.

"Nesu pesimistas, priešingai, matau galimybes šios finansinės krizės (metu) stiprinti mechanizmus, kurie sieja sąjungininkes", - sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

Europiečiai pamažu juda glaudesnio bendradarbiavimo link.

A.F.Rasmussenas prieš metus Miunchene pristatė "Išmaniosios gynybos" iniciatyvą, kurios tikslas yra rasti būdų 28 valstybių Aljansui didinti bendradarbiavimą ir išsaugoti karinius pajėgumus.

Europos Sąjunga (ES) stumia panašią "tarpusavio pagalbos ir dalijimosi" (pooling and sharing) iniciatyvą, kuria ieškoma būdų dalytis ištekliais arba drauge pirkti brangią įrangą.

"Šalys supranta, kad vienoms, ypač - didelių projektų (atvejais), neįmanoma", - sakė prancūzų generolas Stephane'as Abrialis, NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas transformacijai, kuriam pavesta rasti naujų bendradarbiavimo būdų.

Tačiau S.Abrialis per grupės diskusijas dėl "išmaniosios gynybos" pripažino, kad Aljansas gegužės mėnesį per NATO viršūnių susitikimą Čikagoje pristatys tik "kuklias" programas.

"Esu kiek skeptiškas, - sakė europiečių "Airbus" vadovas Thomas Endersas. - Prieš 20 metų šios idėjos jau buvo svarstomos. Tad kodėl šis kartas turėtų būti kitoks?"

Jungtinėms Valstijoms mažinant savo didžiulį gynybos biudžetą, atšaukiant pajėgas iš Europos ir strateginį žvilgsnį nukreipiant į Aziją, Europa nebegali tikėtis, kad spragą užpildys ši jos sąjungininkė.

Tik kelios NATO narės gynybai skiria ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o 75 proc. Aljanso išlaidų sudaro JAV karinis biudžetas.

"Ši "išmaniosios gynybos" koncepcija yra sveikintinos naujienos daugumai Amerikos politikų", - sakė JAV respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.

"Tai rodo, kad NATO šalys išties rimtai galvoja apie stiprios gynybos išlaikymą. Tačiau jei tai virs gražiai skambančia fraze mažesnėms išlaidoms pateisinti, tai, manau (bus) nelabai sumanu", - sakė jis.

JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta, kuris atvyko į Miuncheną su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton dar kartą patikinti europiečių, kad Vašingtonas lieka įsipareigojęs Europai, paragino sąjungininkes pareikšti "panašų pasitikėjimą" ir toliau investuoti į gynybą.

Britų gynybos sekretorius Philipas Hammondas pažymėjo, kad L.Panetta ir H.Clinton "mums Europoje pasiuntė aiškų signalą, kad turėsime daryti daugiau".

Tačiau pažangą lėtino didelis prisirišimas prie nacionalinio suvereniteto ir nesutarimai dėl finansavimo programų.

Penktadienį NATO sąjungininkės susitarė pagal vieną žvalgybos programą įsigyti penkis nepilotuojamus lėktuvus, bet nesutarimus dėl to, kaip finansuoti šį projektą, pavyko išspręsti tik po dviejų dešimtmečių.

"Turime žengti atsargiai, nes esama susirūpinimo dėl suvereniteto, veiksmų laisvės, kurį reikia spręsti, o juos galima spręsti tik stiprinant pasitikėjimą", - sakė Ph.Hammondas.

Jis ragino imtis mažesnių, "ne taip prieštaringai vertinamų" žingsnių, tokių kaip bendri mokymai, prieš pereinant prie tarpusavio pagalbos ir dalijimosi ištekliais.

Didžioji Britanija, kuri labai brangina savo tradicinį aljansą su JAV NATO viduje, taip pat priešinosi Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos skatintoms pastangoms didinti karinę integraciją Europos Sąjungoje.

"ES praeityje taip norėjo deklaruoti savo ambicijas saugumo politikos srityje", - salė lenkų prezidentas Bronislawas Komorowskis.

"Manau, kad šiandien ES privalo nuo deklaracijų, žodžių pereiti prie darbų", - pridūrė jis.