Kai kurios savivaldybių ugniagesių komandos tik imitavo darbą, nes jose dirbo po vieną ugniagesį. Gesindamas gaisrą vienas ugniagesys priverstas ne tik rizikuoti gyvybe, bet ir negali gyventojams suteikti kvalifikuotos pagalbos, kurios iš jo laukiama.

Taip apie savivaldybių ugniagesių komandų reformą būtinybę penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Remigijus Baniulis.

Lietuvoje veikia dviejų lygių priešgaisrinė apsauga - valstybinė ir savivaldybių ugniagesių komandos, kurios užtikrina priešgaisrinį saugumą kaimo vietovėse.

Pagrindinė atsakomybė už gaisrų gesinimo organizavimą ir gaisrų prevenciją teisės aktais priskirta valstybinei priešgaisrinei apsaugai.

Statutinė valstybinė priešgaisrinė apsauga reformą pradėjo dar 2008 metais, tuo metu savivaldybių komandų reforma užtruko. Buvo sutarta, kad reforma vyks natūraliu būdu - išeinant iš darbo ugniagesiams nauji nebus priimti.

Nuo 2009 metų savivaldybių ugniagesių komandas paliko 300 darbuotojų ir į jų vietą tuoj pat priimta tiek pat. Tačiau pinigų, skiriamų ugniagesiams nepadaugėjo, jų vis mažėjo.

"Vienas ugniagesys išvažiuoja į gaisrą kaimo vietovėse - ką gali vienas ugniagesys padaryti?" - retoriškai teiravosi PAGD direktorius R.Baniulis.

Menkais vieno ugniagesio pajėgumais jis siūlė įsitikinti patiems žurnalistams - išsivaryti netoli spaudos konferencijos vietos esančios Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos automobilį, pasiimti švirkštą ir imituoti gesinimą.

R.Baniulio manymu, gaisrą gesinti turi mažiausiai du ugniagesiai - vienas dirba su švirkštu, kitas - prie siurblio.

"Pusėje savivaldybių tas darbas tik imituojamas. Tą reikia pasakyti atvirai žmonėms", - sakė R.Baniulis.

Pasak jo, vienas savivaldybių komandos ugniagesys, gavęs pranešimą, kad dega šiukšlių konteineris, atvažiuoja į vietą ir laukia, kol dar atvažiuos kitas.

"Ar tai darbas, ar racionaliai leidžiamos lėšos?" - piktinosi PAGD vadovas.

Jo teigimu, Lietuva pasirinko modelį, pagal kurį ugniagesių komandų Lietuvoje būtų mažiau, bet su efektyvesniais pajėgumais.

"Kai kurie merai vadovaujasi, kad valstybė apsimeta, kad mums moka pinigus, o mes apsimesime, kad dirbame. Ugniagesyboje tokių, deja, dalykų negali būti", - sakė R.Baniulis.

PAGD atstovai sako, kad savivaldybių ugniagesių komandų reformą padiktavo objektyvios priežastys. Viena jų - šioms komandoms skiriamų lėšų stygius. Dėl to iš 302 savivaldybių ugniagesių komandų 108-iose kasdien dirbo tik po vieną ugniagesį. Taip dirbant pažeidžiami darbo saugos reikalavimai, nukenčia jo kokybė.

Be to, trūkstant lėšų ugniagesiams teko eiti nemokamų atostogų. Savivaldybių ugniagesių komandose nestokojama ir kitų problemų: trūksta apsauginių drabužių, reikalingos įrangos, o gaisrinių automobilių amžiaus vidurkis jose viršija 27 metus. Beje, šių komandų išdėstymas Lietuvoje likęs nuo tų laikų, kai veikė tarpkolūkinės savanoriškos ugniagesių komandos. 

Išanalizavus susiklosčiusią finansinę situaciją, savivaldybių ugniagesių komandų parengtį, jų veiklos rodiklius ir prieita išvados, kad norint užtikrinti deramą jų darbą, būtinas šių komandų optimizavimas. Vykdant jį įvertintas komandų išvykčių į gaisrus skaičius, atstumai iki valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių, vienai komandai tenkančių aptarnaujamų gyventojų skaičius, taip pat atsižvelgta ir į gretimose savivaldybėse esančias priešgaisrines gelbėjimo pajėgas.

Remiantis tuo savivaldybėms pasiūlyta iš 302 ugniagesių komandų panaikinti 23, esančias mažuose kaimeliuose. Nuo šių metų jos uždaromos ir išbraukiamos iš priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo planų.

Pasak PAGD, tai nereiškia, kad jų gyventojai, kilus gaisrui ar kitai nelaimei, nesulauks pagalbos. Yra parengti ir sudaryti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo planai, numatantys, kur ir kokios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos vyktų, jeigu reikėtų ugniagesių pagalbos.  

"Tos savivaldybės kurios nepolitikuoja, o konstruktyviai dirba, jos pasako, kad tos komandos mums reikalingos, mes surasime biudžete pinigų toms komandoms. Galiu įvardyti Rokiškį ir Vilkaviškį, jie garantuoja dviejų žmonių budėjimą. Bet atsirado Kupiškis ir Biržai, kurie sako, kad valstybė privalo duoti. Tie žmonės, kurie su tokiais pareiškimai išeina po biudžeto priėmimo, aš arba jie neįsivaizduoja, kaip finansuojama valstybės funkcija, arba jie tiesiog politikuoja", - teigė R.Baniulis.

Į viešus politikų kaltinimus, kad po savivaldybių komandų panaikinimo tose vietovėse kilo masiniai gaisrai, esą optimizavimas Tytuvėnams atnešė nuostolių, R.Baniulis atsakė, kad į visus gaisrus komandos atvyko pagal planus, o minutė jau įsiplieskus liepsnai jau nieko nereiškia.

Savivaldybių ugniagesiai dirba už minimalią algą, o kartais dar išleidžiamai nemokamų atostogų. Pagal instrukcijas, šie ugniagesiai labiau rūpinasi, kaip apsaugoti nuo ugnies šalia gaisravietės esančius pastatus, jie neprivalo eiti į ugnį ir gelbėti žmones.

Pagal gaisrų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų Lietuva artėja prie Europos vidurkio.