Ikimokyklinis ugdymas mūsų šalyje - ne Vyriausybės reikalas.

Laukiama, kol darželių trūkumo problemą išspręs privatus verslas arba... emigracija. Verslininkai iš tiesų nesnaudžia: vien per praėjusius metus visoje Lietuvoje įsteigti 28 privatūs darželiai.

Tačiau eilės valdiškose ikimokyklinio ugdymo įstaigose dėl to nė kiek nemažėja, o privačių įstaigų paslaugos kol kas lietuviams neįkandamos.

Privatūs kyla kaip ant mielių

Darželinukų problemos valdžiai - ne problemos. Darželių didžiuosiuose miestuose trūksta jau ne pirmus metus, tačiau nauji beveik nestatomi. Pavyzdžiui, sostinėje per pastarąjį dešimtmetį pastatyta tik viena nauja ikimokyklinio ugdymo įstaiga.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teisinasi, kad ikimokyklinis ugdymas - ne jų, o pačių savivaldybių reikalas. Statyti naujus darželius poreikio esą nėra. „Dabar matome tendenciją, kad mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų bendrojo ugdymo mokyklų patalpos yra pritaikomos ir ikimokykliniam bei priešmokykliniam ugdymui (ypač kaimo vietovėse), naujų pastatų tam nereikia“, - rašoma ŠMM atsiųstame atsakyme.

Tačiau ir miestų valdžios darželių trūkumo problemą sprendžia atsainiai. Ne kartą viešai deklaruota, kad ikimokyklinukų ugdymu pasirūpins privatus verslas. Rūpintis bando: štai, ŠMM duomenimis, vien per 2011 m. Lietuvoje įsteigti 28 nauji privatūs darželiai. Tai paskatino 2011 m. sausio 1 d. įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis (vienam vaikui metams - 2555 litai), supaprastintos griežtos higienos normos ir reikalavimai patalpoms.

Šiuo metu šalyje iš viso yra 650 valstybinių ir 39 privatūs vaikų darželiai ar lopšeliai-darželiai. Beje, daugiausia privačių yra sostinėje - net 29.

Nors privačių darželių daugėja, „Respublikos“ kalbinti savivaldybių atstovai pripažįsta, kad problemos iš esmės tai nesprendžia. Tik labai maža dalis savivaldybių gyventojų gali sau leisti prabangą vaiką vesti į privatų darželį.

Daugėja nepasiturinčiųjų

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė sako, kad vietų miesto darželiuose katastrofiškai trūksta. „Eilės, kaip ir visuose didžiuosiuose miestuose, išties didžiulės, ypač į lopšelius. Viena vertus, galime pasidžiaugti, nes tokios eilės rodo, kad motinos turi darbą. Kita vertus, blogai, nes vietų visiems norintiesiems trūksta“, - kalbėjo savivaldybės darbuotoja.

Anot jos, pajutę didžiulį darželių poreikį, sukruto ir verslininkai. Štai prieš dvejus metus Kaune nebuvo nė vieno privataus darželio, o šiandien jų - jau keli. Ikimokyklinukų grupes formuoja ir dar kelios mokyklėlės.

„Teoriškai turėtų padėti privačių darželių steigimas. Tačiau tai gelbėja gal tik Vilniuje, kur gyventojai daugiau uždirba. Mokėti 7-10 kartų brangiau - didžiulis skirtumas. Ir taip bendraudami su tėvais pastebime, kad jie kaip įmanydami stengiasi mokestį už darželį sumažinti, ieško galimybių gauti lengvatas. Jau ir darželių auklėtojos atkreipia dėmesį, kad socialiai remtinų ar socialinės rizikos šeimoms priskiriamų vaikų skaičius auga. Liūdna, nes matome, kad tauta skursta, tačiau gerai, kad vaikai bent jau gauna globą: pamigdomi, pamaitinami, turi sąlygas augti ir būti su draugais“, - kalbėjo A.Bukmanaitė.

Į eilę - vos gimus

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Švietimo įstaigų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Laima Jakubėnaitė buvo atvira: mieste jau 20 metų nėra statytas nė vienas lopšelis-darželis.

„Anksčiau būdavo, kad jei statomas naujas mikrorajonas, jame statoma ir mokykla bei darželis. Dabar Klaipėdos šiaurinė dalis išsiplėtė - sukurti nauji mikrorajonai, o nė vienos ugdymo įstaigos nėra pastatyta, nors tuose rajonuose gyvena jaunos šeimos su mažais vaikais“, - kalbėjo L.Jakubėnaitė.

Ji pridūrė, kad ir statyti naujų darželių kol kas nenumatoma. Padėtį gerinti ketinama nebent steigiant papildomas lopšelio grupes, pertvarkant mokyklas-darželius į ikimokyklines įstaigas. Tačiau dar neaišku, ar tam savivaldybės biudžete bus papildomai skirta lėšų.

Beje, Klaipėdoje nesteigiami ir privatūs darželiai. Yra tik viena privati priešmokyklinio ugdymo įstaiga, kuri formuoja darželinukų grupes.

„Buvo besidominčių steigimu, ateina žmonės, pasiklausinėja, bet, žinot, įkurti privatų darželį ne taip paprasta. Na ir kas, kad reikalavimai sumažėjo - dar reikia ir išlaikyti tą įstaigą. Kai ateina žmonės pas mūsų ekonomistus, pasiskaičiuoja - greit apsigalvoja“, - pasakojo L.Jakubėnaitė.

Ji įsitikinusi, net jei privatūs darželiai būtų steigiami, ne kiekvienas tėvas galėtų kas mėnesį mokėti 600-800 litų. Tuo tarpu lankyti savivaldybės darželį Klaipėdoje kainuoja 200 litų.

Esą labiausiai trūksta vietų lopšelių grupėms. Štai pernai, rugsėjo 1 d. duomenimis, buvo nepatenkinti 522 prašymai lankyti darželius, iš jų - 261 prašymas dėl vaikų iki 3 metų.

„Kai vaikas gimsta, patariame iškart užregistruoti į eilę. Tada daugiau šansų patekti į darželį. Mūsų savivaldybėje priimama eilės tvarka“, - teigė ji.

Gimusiems 2010-aisiais vietų neužteks

Vilniaus miesto savivaldybės Neformaliojo švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Vidmanta Kibirkštienė tvirtino, kad sostinėje darželių trūkumo problema jau išspręsta. Esą padėtis pasikeis perėjus prie centralizuotos priėmimo į darželius tvarkos. Tėvai galės teikti prašymus tik tais metais, kuriais vaikas bus leidžiamas į darželį.

„Šiaip vietų pakanka, išskyrus 2010 metais gimusius vaikus, kai jų gimė ypač daug, nes mamytėms buvo sudarytos labai geros sąlygos. Ne visiems tais metais gimusiems vaikučiams užteks vietų“, - sakė specialistė.

O ką daryti tiems tėveliams, kurių vaikui vietos savivaldybės darželyje neatsiras, o privatus - per brangus? Savivaldybės darbuotoja šiuo klausimu patarimų pagailėjo. „O ką padarysi, jei vietų skaičius ribotas?“ - sakė ji.

Rajonuose darželių trūkumą sprendžia emigracija

Vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose mietuose. Pavyzdžiui, Telšių rajone eilėje į 3-4 metų grupę darželyje laukia 100 vaikų. Tokius skaičius pateikė Telšių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė. Anot jos, problema sprendžiama darželiuose steigiant papildomas grupes. „Iš tiesų laukiančiųjų eilėje skaičius mažėja, prisideda ir emigracija - šeimos išvyksta su vaikais. Prieš dvejus metus darželių trūkumo problema buvo labai aktuali, o šiandien - jau mažiau“, - sakė ji.

Privačių darželių steigti Telšiuose kol kas esą niekas nesiryžta. „Ir taip nemažai darželiuose turime vaikų, kurie atleisti nuo lankymo mokesčio. Tokių šeimų, kurios turėtų lėšų susimokėti už privatų darželį, galbūt ir neatsirastų“, - mano D.Tūmienė.

Beje, savivaldybės darželio lankymas telšiškiams mėnesiui kainuoja apie 160 litų.

Darželių verslas nepelningas

Privačių darželių kainos įvairiuose Lietuvos miestuose svyruoja nuo 600 iki 1500 litų.

Štai Šiauliuose privataus verslo įsteigtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų kol kas tik kelios. Vienos jų vadovė Nijolė Jakubauskienė teigė, kad didelio tėvelių antplūdžio dar nepajuto, mat darželis veikia tik nuo balandžio.

Be to, jos žiniomis, vietų valdiškuose darželiuose Šiauliuose pakanka, o privačius tėveliai renkasi labiau dėl geresnės kokybės paslaugų. Esą vasarą privatūs darželiai užpildomi į Lietuvą grįžusių emigrantų vaikų.

„Pas mus daug tokių vaikų - iš Airijos, Anglijos. Tėvai leidžia tam, kad vaikai pabendrautų lietuvių kalba“, - sakė ji.

N.Jakubauskienė taip pat pridūrė, jog iš tėvelių renkamo 600 litų mokesčio vos pakanka, kad įstaiga išsilaikytų: „Tai minimali kaina, kad išgyventume. Šiauliuose didesnės ir negalėtume siūlyti, nes niekas nelankys“.

Tuo tarpu vienintelio nevalstybinio darželio Marijampolėje savininkė Jolita Mačiuskienė teigė, kad įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ryžosi tik įsitikinusi, jog lankančiųjų bus.

Esą praėjus metams norinčiųjų eilės didesnės nei vietų skaičius, todėl nuo rudens bus formuojama papildoma darželinukų grupė.

Tačiau marijampolietė akcentuoja, kad darželių verslas toli gražu ne pelningas: „Taip, gauname tą krepšelį. Bet kol įsigyji visą įrangą, kol įvykdai visus reikalavimus - tai kainuoja laiko ir daug lėšų. Svajonės išsipildymas - brangus malonumas“.

Rita Baltaduonytė-Leonienė, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė:

Vietų darželiuose problemos iš esmės nėra sprendžiamos. Tiesa, dabar kiek palengvinti higienos reikalavimai privatiems darželiams, tačiau jų išlaikymo išlaidos nė kiek nesumažėjo. Tikrai nedaug tėvų gali sau leisti tokią prabangą - darželius už mažiausiai 700-800 litų. Mes siūlėme skatinti mini darželių steigimą. Tokie galėtų veikti daugiabučiuose, tačiau higienos normos tam per griežtos. Vasara situacija dar blogesnė, nes daug darželių uždaroma, o perkelti vaiką į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą taip pat sudėtinga. Nemanau, kad jauna šeima, esant dabartinėms sąlygoms, lengvai ryžtasi turėti vaikų. Tą neryžtingumą labiausiai lemia nedarbas, maži atlyginimai. O vietų darželiuose trūkumas - tik vienas iš veiksnių.

Yra tokių tėvų, kurie, negavę vaikui vietos darželyje ir neišgalėdami leisti į privatų, dirba namie. Patys sau kuria darbo vietas. Dažniausiai vienas iš tėvų aukojasi ir būna su vaiku, iki šis pradeda lankyti mokyklą. Kitus vaikus prižiūri seneliai.

Ikimokyklinio ugdymo problema turėtų būti sprendžiama ne tik savivaldybių, bet ir Vyriausybės lygmeniu. Tuomet, kai teikėme reikalavimus dėl higienos normų palengvinimo, darbo grupės veikloje dalyvavo ir ŠMM, ir Sveikatos apsaugos, ir Ūkio ministerijos atstovai. O vėliau to dalyvavimo liko mažai - kai kuriems mūsų siūlymams buvo paprieštarauta.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki 1999-ųjų darželiuose neliko lopšelinukų iki 2 metų grupių. Valstybinių darželių skaičius iki 2008 metų buvo sumažėjęs 50 proc. Ar darželinukai rūpi Vyriausybei? Tai rodo darželių mažėjimas - labai daug jų reorganizuota į pradinio ugdymo įstaigas.

Tai parodo, kad Vyriausybė nenori apie mus galvoti, mes jiems neįdomūs. Požiūris toks, kad ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas ir kaip norite, taip tvarkykitės. Ikimokyklinis ugdymas - tarsi didžiulė valstybės paslauga, kartu kišant begalę pagalių į ratus, kad jos nereikėtų vykdyti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"