Šeštadienį Vilniuje rengiamas mitingas prieš Lietuvos sprendimą pasirašyti Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA), kuris kritikuojamas dėl galimo interneto laisvės varžymo.

Protesto akcijos organizatoriai - Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija - vidurdienį V. Kudirkos aikštėje tikisi surinkti 600 žmonių.

"Mes tikimės atkreipti visuomenės ir valdininkų dėmesį į sutarties turinį, kad būtų įsigilinta į jos esmę", - antradienį sakė organizacijos pirmininkas Mantas Kondratavičius.

Pasak jo, ACTA suvaržo galimybes laisvai naudotis internetu. Jis tvirtino, kad dabartinių teisės aktų užtenka, kad būtų apsaugota intelektinė nuosavybė, o ACTA suteikia galimybes sekti žmogų, riboti jo laisvę.

"Jeigu dabar ims tikrinti kiekvieno žmogaus MP3 grotuvus, kompiuterius ir visur ieškoti duomenų, tuomet pasaulio progresas stotų, nes progresas vyko dėl to, kad kažkas kažko nepatentavo", - teigė M. Kondratavičius.

Jis teigė, kad ACTA taip pat apriboja kultūros sklaidą. Rengiamam mitingui, anot M. Kondratavičiaus, dar leidimas nėra gautas, bet planuojama jį gauti artimiausiu metu.

Socialiniame tinklalapyje facebook.com paskelbtame renginyje, pavadintame "Protestas prieš ACTA", paskelbė dalyvausiantys per 2 tūkst. žmonių, bet, M. Kondratavičiaus teigimu, realiausia, kad mitinge dalyvaus apie ketvirtadalis iš jų.

Abejoja net Teisingumo ministras

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pirmadienį išsakė savo abejones dėl ACTA. Pasak teisingumo ministro, nors šis susitarimas nieko kardinalaus Lietuvos teisinėje sistemoje nenumato, tačiau kai kurios jo "nuostatos yra ganėtinai griežtos ir priklausomai nuo įgyvendinimo tikrai gali būti grėsmingos".

"Tarkime nuostata, kad interneto paslaugų tiekėjas turi nedelsiant pateikti informaciją, pagal kurią galimas autorių teisių ar prekių ženklų pažeidėjas būtų identifikuojamas ir pašalinamas. Taip pat baudžiamosios sankcijos numatytos gana griežtos ir sudėjus viską į krūvą iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad tarsi seniai esančios priemonės bus sugriežtintos taip, kad interneto laisvei gali ateiti sunkesni laikai", - sakė R. Šimašius.

Susitarimą dėl kovos su klastojimu praėjusių metų spalį pasirašė Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nebuvo pasirašiusios šio susitarimo, kol nebuvo atliktos vidinės ES procedūros. Sausio 26 dieną Europos Sąjungos vardu susitarimą 22 Bendrijos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susitarimu buvo sukurta tarptautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.

Dėl šios sutarties kaimyninėje Lenkijoje kilo dideli protestai.