Nuo šiol norintiems bankrutuoti fiziniams asmenims nebereikės vykti į užsienį. Seimui ketvirtadienį priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą nuo kitų metų kovo tai bus galima padaryti Lietuvoje.

Už šį įstatymą balsavo 95 parlamentarai, prieš buvo 1, susilaikė 3 Seimo nariai.

„Priėmę šitą įstatymą mes suteikėme iliuziją, kad fiziniai asmenys galės bankrutuoti Lietuvoje“, – teigdamas, kad kol kas įstatymas nėra tobulas ir nesudaro realių galimybių bankrutuoti, sakė liberalas Algis Kašėta.

Pasak jo, įstatymą iki jo įsigaliojimo dar bus galima pataisyti.

Kad įstatymas nėra iki galo paruoštas sutinka ir kiti parlamentarai, tačiau jų nuomone, su fizinių asmenų bankroto įstatymu Lietuvoje ir taip gerokai vėluojama, todėl jį buvo būtina priimti.

„Įstatymas yra ne visai savalaikis. Jei mes jį būtume priėmę 2009 m., būtų buvę daug geriau“, – sakė „tvarkietis“ Andrius Mazuronis.

Skatins neatsakinguosius?

Tuo tarpu kategoriškai prieštaraujantis fizinių asmenų bankroto būtinybei parlamentaras Julius Veselka mano, kad šis įstatymas skatins neatsakingą skolinimąsi.

„Kodėl ištiko Europą ir pasaulį ekonominė krizė? Visas tas atsitinka dėl neatsakomybės. (...) Mes ugdome vis avantiūristus, kurie nori skolintis, bet kai atiduot reikia, atidirbti nereikia. (...) Negaliu pritarti pinigų švaistymui ir pinigų neatsakingam skolinimuisi, nes nukenčia tie, kurie padoriai, atsakingai dirba“, – argumentavo J. Veselka.

Atsakydamas kolegai Seimo narys Žilvinas Šilgalis sakė, kad kiekvienas žmogus nusipelno gauti antrą šansą gyvenime ir negalima visų, kurie prasiskolino, mauti ant vieno kurpaliaus.

Tuo tarpu A.Mazuronis pažymėjo, kad dėl paskolos riziką turi vertinti ne tik žmogus, bet ir paskolą suteikiantis bankas.

„Šis įstatymas, aš esu įsitikinęs, šiek tiek išmuš tą beatodairišką norą bankų vadybininkams bet kokia kaina, net kartais nutylint tiesą, įbrukti žmogui paskolą, žinant, kad kito būdo kaip mokėti iki gyvenimo galo, jam nėra. Šis įstatymas įves papildomą koeficientą vertinant bankų riziką, kas yra labai gerai“, – sakė A.Mazuronis.

Be to, pasak „darbiečio“ Vytauto Gapšio, įstatymas bankams bus naudingas, nes lietuviai bankrutuodavo ir dabar, tik tai darydavo užsienyje, o tuomet bankams kildavo papildomų sunkumų dėl tarptautinės jurisdikcijos.

Skola – ne mažiau 20 tūkst.

Seimas ketvirtadienį priimdamas Fizinių asmenų bankroto įstatymą susiginčijo tik dėl Valentino Mazuronio pataisos, kuria siekta, kad bankas negalėtų perimti daugiau negu užstatytas turtas. Tačiau po diskusijų tokiai pataisai nebuvo pritarta.

Seimo priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, jei jį pasirašys prezidentė, bus taikomas fiziniam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, kada atsirado jo skolos.

Nuo dienos, kai įsiteisėtų teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą, visomis gaunamomis fizinio asmens lėšomis ir turtu disponuos bankroto administratorius. Fizinio asmens bankroto procesą galės pradėti tik pats asmuo, kai jis negalės įvykdyti skolinių įsipareigojimų ir kurių suma viršija 20 tūkst. litų.

Taip pat numatyta, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir mokumui atkurti turi būti parengtas planas, kurio įgyvendinimo trukmė negalės būti ilgesnė nei 5 metai. Šiam planui turės pritarti kreditoriai ir teismas, tačiau jei kreditoriai nepagrįstai nepritars planui, teismas galės tvirtinti planą be kreditorių pritarimo. Fizinis asmuo galės verstis ūkine komercine ar ūkininko veikla, jeigu tai bus numatyta plane.

Bankroto metu nuo visų skolų žmogus bus atleidžiamas. Nebus nurašomos skolos, susidariusios dėl žalos, padarytos kitam asmeniui. Taip pat nebus galima išvengti  alimentų mokėjimo.

Iki šiol fizinių asmenų bankrotas Lietuvoje nebuvo įmanomas, tačiau automatiškai įsigaliodavo kitų  ES valstybių paskelbtas bankrotas fiziniam asmeniui.

Skaičiuojama, kad užsienyje yra bankrutavę apie 5400 lietuvių.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas Seime buvo svarstomas keletą metų. Pirmą jo versiją registravo dar praėjusios kadencijos Seimas.