Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai privalės parengti ir iki sausio 30-osios Kultūros ministerijai pateikti tvarkas, kaip jų valdomose įstaigose yra mokami autoriniai atlyginimai.

Kultūros ministro Arūno Gelūno teigimu, taip siekiama išvengti galimų pažeidimų dėl to, kaip įstaigų vadovai moka darbuotojams ir kokį atlyginimą nusistato patys.

"Kiekvienas kelio ženklas atsiranda, nes avarija toje vietoje būna įvykusi. Taip ir šiuo atveju. Aš nenoriu įvardinti personalijų, bet kai kurios teatrinių ir koncertinių organizacijų personalijos iš vadinamų uždirbtų lėšų, kurios nebūdavo tokios menkos, sau lengva ranka išsimokėdavo iki 20 proc. pelno dalį. Uždirbtos lėšos neviršydavo 17 proc. bendrų valstybės dotacijų ir sudarydavo menką dalį visų lėšų, tačiau net tuomet sau skiriamos sumos buvo solidžios", - BNS sakė kultūros ministras.

Jis teigė, kad tokią tvarką nuspręsta nustatyti remiantis 2010 metų Valstybės kontrolės išvada, kurioje minima, kad autoriniai atlyginimai minėtose įstaigose mokami neskaidriai, o autoriams yra mokami pinigai, nesant aiškios tvarkos.

"Sudarant autorines sutartis su autoriais dėl spektaklių sukūrimo pavaldžiose įstaigose (Simfoninis orkestras, rež. D.Ibelhauptaitė) ir ministerijos valdymo srities įstaigose (Nacionalinis dramos teatras, rež. A.Večerskis ir kt.) numatyta, kad dalis pajamų, gautų už parduotus bilietus (4 – 5 proc. simfoniniam orkestre; nuo 2 iki 20 proc. Nacionaliniame dramos teatre) bus mokama autoriams", - rašoma minėtoje kontrolės išvadoje.

"Minėtos įstaigos honorarus autoriams mokėjo neįvertinusios patirtų išlaidų (pastatų ir įrenginių eksploatacijos, komunalinių paslaugų, darbo užmokesčio ir kt.), susijusių su spektaklių rodymu. Visos patirtos išlaidos apmokėtos valstybės biudžeto asignavimais. Taikoma neskaidri autorinių atlyginimų apmokėjimo sistema, kai autoriams mokamas skirtingas atlygis, nenustačius skyrimo kriterijų ir neatskleidus autorinio atlyginimo procentinės dalies nustatymo motyvų", - tuomet konstatavo valstybės kontrolieriai.

Pasak Valstybės kontrolės, apmokėjimo sistema, kai mokamas nuo gautų pajamų nekintamas atlygis autoriams, yra ydinga, ir esą tokiu būdu valstybės biudžeto lėšos ir kiti viešieji ištekliai naudojami visoms spektaklių patirtoms išlaidoms dengti, autoriams gaunant didžiausią naudos dalį.

"Darbo grupė nusprendė patys nenustatyti tokios tvarkos ir neprimesti visoms įstaigoms, bet leisti pačioms organizacijoms atitinkami su jų specifika nusistatyti kriterijus. Bet kokiu atveju tai yra korupcijos prevencija", - BNS sakė kultūros ministras.

Jis teigė, kad Kultūros ministerijos darbuotojai patikrins kiekvieną gautą tvarką, siekiant išvengti neskaidrumo.

"Tos tvarkos, aišku, bus ministerijoje analizuojamos ministerijos specialistų, ir jeigu pamatys mūsų specialistai klastą ar galimų korupcinių spragų, tai bus grąžinta atgal tobulinimui", - tvirtino A.Gelūnas.

Ministro teigimu, jei iki sausio 30-osios teatrai ir koncertinės įstaigos tvarkų nepateiks, radikalių sankcijų nebus imamasi, tačiau piktybiškai jų nepateikiant vadovams bus skiriamos nuobaudos.

Anot jo, tokie įvykiai skatina galvoti apie galimybes kultūrines biudžetines įstaigas paversti viešosiomis įstaigomis, nes tai leistų lanksčiau joms disponuoti lėšomis, jas lanksčiau naudoti.