Mūsų šalies socialinės raidos indeksas 2011–aisiais pasiekė 0,810. Pastarąjį dešimtmetį jis nuolat augo: 2000 m. buvo lygus 0,749, 2009 m. – 0,802, užpernai – 0,805. Indekso ūgtelėjimas leido Lietuvai pakilti per vieną vietą.

Tiesa, mums dar yra kur pasistengti. Norvegijoje, kuri yra Jungtinių Tautų Vystymo programos (UNDP) įvertintų 187 kraštų sąrašo viršuje, socialinės raidos indeksas lygus 0,943. Toliau rikiuojasi Australija, Nyderlandai, JAV ir Naujoji Zelandija.

Aukščiau atsidūrė ir tokios valstybės bei regionai, kaip Airija, Pietų Korėja, Izraelis, Slovėnija, Ispanija, Čekija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kipras, Andora, Estija, Slovakija, Malta, Kataras, Vengrija.

Lenkijos, kurios indeksas yra vos didesnis už mūsų, įrašyta viena vieta aukščiau už Lietuvą, Latvija – 43–ioje vietoje.

Atsižvelgus į nelygybę, Lietuvos indeksas susitraukia iki 0,730. Bet su lyčių nelygybe susijusių faktorių (gimdyvių mirtingumo, vidutinio amžiaus, kai susilaukiama pirmo vaiko, moterų parlamentarių ir bent vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų, darbo rinkoje dalyvaujančių žmonių skaičiaus, reprodukcinės sveikatos) vertinimas mus stumteli aukštyn iki 29 vietos.

67,1 proc. Lietuvos gyventojų įsikūrę miestuose. Prognozuojama, kad 2050 m. šalyje gyvens 3,1 mln. žmonių. Gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 72,2 metų, o vidutinis gyventojų amžius – 39,1 metų. 15–mečių ir vyresnių žmonių raštingumo lygis Lietuvoje siekia 99,7 proc.

Nacionalinės pajamos vienam gyventojui pernai sudarė 16 232 dolerių, o bendrasis vidaus produktas (2009 m. duomenimis) – 17 308 dolerius. Tiesioginės užsienio investicijos prieš trejus metus sudarė 0,6 proc. BVP, tuo tarpu Estijoje – 9,2 proc.

Skurdo lygis mūsų šalyje nenurodytas, tačiau žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos – 1,25 dolerio per dieną iš esmės esą nėra. Ekonomikos augimas 2010–2015 m. turėtų būti neigiamas ir sudaryti –0,4 proc. Toks pat buvo užfiksuotas ir 1990–1995 m.

Žmogaus socialinės raidos indeksas (angl. Human Development Index) yra rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę, raštingumo, švietimo ir pragyvenimo lygį. Jis leidžia nustatyti socialines gyvenimo sąlygas atitinkamoje valstybėje.

Indeksas, skaičiuojamas nuo 1990 m., padeda nustatyti šalies išsivystymo lygį ir matuoti ekonominės politikos įtaką gyvenimo kokybei. Jis esąs tikslesnis nei prieš tai naudotas BVP vienam žmogui.