Lietuvą nustebino Serbijos sprendimas konkuruoti rinkimuose į aukštą postą Jungtinėse Tautose, pareiškė Užsienio reikalų ministerija, tęsiantis diplomatiniam ginčui, kurio metu Lietuva sukritikavo Serbiją dėl nepakankamos pažangos integracijos į Europos Sąjungą (ES) procese.

Lietuvos diplomatai teigia, kad dar 2004 metais pranešė, jog šiemet sieks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko posto - į jį siūlomas ambasadorius Dalius Čekuolis.

Tačiau neseniai užsienio reikalų ministro Vuko Jeremičiaus kandidatūrą netikėtai iškėlė Serbija. Abi šalys priklauso Rytų Europos grupei, kuri pagal regioninio atstovavimo principą šiemet deleguos pirmininką. Serbiją parėmė Rusija, kuri taip pat palaiko Belgrado poziciją Kosovo klausimu.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Giedrius Puodžiūnas teigė, kad dar prieš kelias savaites nebuvo nė vienos šalies, kuri būtų išsakiusi norą pirmininkauti artimiausiai Generalinės Asamblėjos sesijai, o kai kurios valstybės jau pateikė kandidatūras vėlesniems metams.

"Todėl esame nustebinti, kad Serbija pasirinko kandidatuoti į tą pačią vietą taip vėlai, ypač po to, kai formaliai - tiek žodžiu, tiek raštu - paprašėme Serbijos paramos Lietuvos kandidatui", - rašoma G.Puodžiūno komentare, kuris perduotas ir Serbijos žiniasklaidai.

Kilus dviejų šalių diplomatiniam ginčui, Lietuva pareiškė, kad Serbija kol kas nepasiekė pakankamai pažangos sureguliuojant Kosovo konfliktą, jog kovo mėnesio viršūnių susitikime gautų oficialios kandidatės į ES statusą.

G.Puodžiūnas priminė, kad pernai gruodį ES numatė konkrečius žingsnius, kurie turi būti pasiekti prieš suteikiant kandidatės statusą - pasiekti pažangą įgyvendintant susitarimus su Kosovu, įskaitant dėl sienų kontrolės, susitarti dėl regioninio bendradarbiavimo ir aktyviai bendradarbiauti, kad savo pareigas galėtų tinkamai atlikti Europos Sąjungos ir NATO misijos.

"Tikimės, kad Serbija sugebės įvykdyti sąlygas iki kovo mėnesį vyksiančios Europos Vadovų Tarybos. Skatiname abi puses - Serbiją ir Kosovą - tinkamai pasinaudoti likusiu laiku ir konstruktyviai tęsti dialogą, kuris prasidėjo Briuselyje vasario 21 dieną", - teigė G.Puodžiūnas.

Serbija iki šiol atsisako pripažinti 2008 metais paskelbtą Kosovo nepriklausomybę.

Pasak pareigūnų, artėjant viršūnių susitikimui skeptikų grupėje, kurioje atsidūrė ir Lietuva, svarbiausią vaidmenį vaidina Vokietija, reikalaujaujanti konkrečios pažangos serbams normalizuojant santykius su Kosovo albanų vadovais.

Lietuvos diplomatai taip pat pabrėžia, kad jų netenkina Serbijos elgesys su investuotojais iš Lietuvos.

"Bendrovės "Alita", "Arvi" ir "Sanitex" buvo didžiausi Lietuvos investuotojai Serbijoje, kol jų kontraktai Serbijoje buvo paskelbti negaliojančiais. Turint tai omenyje, pabrėžiama, kad ES narystės siekianti šalis turi laikytis teisės viršenybės principų, kurie yra viena iš svarbiausių Europos bendrijos narių vertybių", - teigė G.Puodžiūnas.