2009 metų pabaigoje priimtui teisės aktai, kuriais pensijos dirbantiems gyventojams buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis teismas.

Toks Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme numatytas pensijų sumažinimo neproporcingumas neatitinka pagrindinio šalies įstatymo, teigiama Konstitucinio teismo pranešime.

Taip pat prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos įstatymo pataisos, kuriomis buvo apribotos pirmo ir antro laipsnio valstybinės pensijos, taip pat valstybinės pensijos nukentėjusiems asmenims, pareigūnams ir kariams, mokslininkams. Konstitucijai prieštarauja ir nustatyta išimtis nemažinti pensijų 75-100 proc. darbingumo netekusiems asmenims ( I grupės invalidumo pensininkams), bet jos netaikymas tokioje pat padėtyje buvusiems nuolatinės slaugos poreikį turintiems senatvės pensininkams.

Tačiau, anot Konstitucinio teismo, aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 metų į 2012 metus, Konstitucijai neprieštarauja.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2012 metų rugsėjo 21 dieną. Konstitucinio teismo teigimu, jeigu nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo, atsirastų kai kurių valstybinių pensijų teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, kuriam pašalinti reikalingas tam tikras laikas ir dėl kurio galėtų būti iš esmės sutrikdytas ar net laikinai nutrauktas valstybinių pensijų mokėjimas.

Nutarime pažymėta, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų ir nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.

Konstitucinis teismas 2002 metais jau yra pripažinęs, kad 2000 metais priimtas įstatymas, įtvirtinęs nuostatą, jog dirbantiems pensininkams mokama tik dalis jiems priskaičiuotos senatvės pensijos, prieštarauja Konstitucijai. Gyventojai, kurie 1995-2002 metais dirbo, dėl šio įstatymo gavo ne visą senatvės ar invalidumo pensiją. Dirbusiems pensininkams valstybė liko skolinga 269 mln. litų.

Dėl ekonominių sunkumų nuo 2010 metų sausio Seimas buvo sumažinęs senatvės pensijas. Tačiau šių metų sausio 1 dienos jos grąžintos į 2009 metų lygį.

Šiais metais lieka sumažintos valstybinės pensijos ir įvairios išmokos: rentos, šalpos, slaugos išmokos. Seimas iki 2012 metų pabaigos pratęsė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimą.

"Sodra" skaičiuoja, jog pensijų atkūrimas į ikikrizinį lygį palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų gavėjų.

Šių metų "Sodros" biudžete nepriemokoms už 1995-2002 metais dirbusiems pensininkams neišmokėtas pensijas skirta 263 mln. litų.