Daugiau nei pusė – 52 proc. – Lietuvos gyventojų teigia visai neskiriantys laiko knygų skaitymui, o ketvirtadalis (25 proc.) skaitymui skiria iki 3 valandų per savaitę, rodo knygų leidybos grupės „Alma littera“ užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

8 proc. apklaustų gyventojų teigė skaitymui skiriantys nuo 3 iki 5 valandų per savaitę, 5 proc. – nuo 5 iki 7 valandų, 3 proc. – nuo 7 iki 9 valandų per savaitę, o 9 ir daugiau valandų per savaitę sakė skaitantys 7 proc. respondentų.

Anot tyrimo, dažniausiai visiškai neskaito knygų vyrai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu ir gaunantys nedideles pajamas, gyvenantys kaime. Daugiausiai skaito moterys iki 29 metų su aukštuoju išsilavinimu, gaunančios dideles pajamas, gyvenančios sostinėje.

Tyrimo duomenimis, knygų skaitymui respondentai vidutiniškai skiria 17 minučių per dieną, tuo metu televizoriaus žiūrėjimui – 58 minutes, internetui – 25, kompiuteriniams žaidimams – 6 minutes.

Balandį vykusio tyrimo metu buvo apklausti 1003 suaugę Lietuvos gyventojai nuo 18 metų.

Tyrimo metu vaikų nuo trejų iki dešimties metų amžiaus turintys respondentai (jų buvo 151) taip pat nurodė, kiek laiko knygų skaitymui skiria jų atžalos, o dar nemokančių skaityti minėto amžiaus vaikų tėvai turėjo nurodyti, kiek laiko patys jiems skaito. Apklausa parodė, kad 35 proc. vaikų skaitymui ar skaitomų knygų klausymui visai neskiria laiko, 31 proc. vaikų tam skiria iki 3 valandų per savaitę, 13 proc. – nuo 3 iki 5 valandų, 7 proc. – nuo 5 iki 7 valandų, 5 proc. – nu 7 iki 9 valandų, 6 proc. – nemažiau kaip 9 valandas per savaitę.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatydama tyrimo duomenimis leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė pabrėžė, kad norintys užtikrinti sėkmingą ateitį vaikams, jų skaitymu tėvai turėtų rūpintis nuo pat vaikystės.

„Turi pradėti rūpintis ne samdydamas korepetitorius vienuoliktokui, dvyliktokui ar į šimtus būrelių leisdamas aštuntoką, septintoką, penktoką (...), o tiesiog nuo mažų mažų dienų pratindamas prie knygos, prie teksto.

Nesvarbu, kokia ta knyga bus ateityje, nebūtinai popierinė, tegu ji būna elektroninė, tegu ji būna dar kažkokiuose įtaisuose, svarbu, kad vaikas skaitytų, kad mėgtų tekstą, suvoktų tekstą, kad jisai susitapatintų su herojais, kad jisai ugdytų savo vaizduotę, kūrybiškumą, kad jisai norėtų sužinoti, kad jisai susirastų draugų, taip pat skaitančių, galėtų su jais bendrauti“, – teigė ji.