Nors didžioji dalis jaunuolių mano, kad galėtų tapti finansiškai nepriklausomi dar nesulaukę 24 metų, tačiau net 80 procentų studentų vis dar remia tėvai. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalyje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atliktas reprezentatyvus studentų finansinės situacijos tyrimas. Įvertinę apklausos duomenis, finansų ekspertai perspėja, kad ilgalaikė tėvų parama gali tapti kliuviniu pradėti savarankišką ir atsakingą finansinį gyvenimą.

Tyrimas atskleidžia, kad vidutinės studento pajamos Lietuvoje per mėnesį siekia 615 Lt. Svarbiausias šių pajamų šaltinis – tėvų parama. Artimieji padeda ne tik pinigais - net 90 proc. studentų tėvai perka maisto produktų, drabužių, kuro automobiliui. Ši natūrinė parama studentams yra itin reikšminga ir daugeliui jų padeda išlaidas sumažinti perpus ir daugiau. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės teigimu, tokios tendencijos nėra netikėtos, tačiau svarbu paminėti, kad kartais nepamatuota tėvų parama studentams gali padaryti meškos paslaugą.

„Jaunuoliai turėtų įvertinti, kad finansinė pagalba vaikams varžo tėvų galimybes kaupti senatvei ar tenkinti kitus finansinius poreikius. Be to, neribota parama gali turėti neigiamos įtakos jaunuolių finansiniams įpročiams ateityje. Pavyzdžiui, jaunam žmogui gali būti sunku savarankiškai įvertinti būtinus poreikius ateityje, atskirti juos nuo norų, mokytis savarankiškai planuoti savo išlaidas pagal galimybes. Studentas turėtų jausti atsakomybę už priimamus finansinius sprendimus, o tėvai – skatinti finansinę discipliną ir atsakomybę“, − sako O. Bložienė.

Nors kas penktas Lietuvos studentas dirba (pilną ar dalį dienos) ir gauna darbo užmokestį, o kiek mažiau nei trečdalio pajamas papildo stipendija, didžioji dauguma (per 90 proc.) jaunuolių prisipažįsta, kad lėšų jiems bent retkarčiais pritrūksta. Iš padėties studentai sukasi keliais būdais – kas antras jų mažina vartojimą, trečdalis jaunuolių naudoja santaupas, ketvirtadalis kreipiasi į tėvus. 19 proc. studentų savo finansines spragas užpildo skolindamiesi iš draugų, dar 3 proc. tampa greitųjų kreditų bendrovių klientais.

Remiantis tyrimo duomenimis, studentai ne visada žino tikslų gaunamų pajamų dydį, bet savo išlaidas įvardinti jiems paprasčiau − vidutiniškai studentas per mėnesį išleidžia 567 Lt. Lyginant gyvenančių po vieną ir su kambariokais studentų bendrąsias išlaidas paaiškėjo, jog jos skiriasi beveik 30 proc.

Didžiąją jaunuolių (ir gyvenančių atskirai, ir su kambariokais) pajamų dalį „suvalgo“ būsto išlaikymas. Tiesa, masto ekonomija veikia, todėl gyvenantys keliese būstui išleidžia vidutiniškai 104 Lt mažiau. Penktadalį išlaidų studentai skiria maistui, o beveik pusė maistui tenkančios sumos – laisvalaikiui.

Asmeninių finansų instituto ekspertų pastebėjimu, didelė dalis studentų savo finansus seka neatidžiai ir tik labai apytiksliai orientuojasi, koks yra išlaidų jų poreikiams tenkinti dydis. „Paprašyti išskaidyti bendrai nurodytas išlaidas į atskiras kategorijas, studentai savo nurodytą sumą gerokai viršydavo. Tai gana akivaizdžiai iliustruoja finansų valdymo įgūdžių stoką ir pernelyg didelį pasitikėjimą tėvų parama“, − teigia O. Bložienė.

„Tėvams finansinę pagalbą reikėtų traktuoti kaip greitosios pagalbos paslaugas. Jei pacientas, o šiuo atveju studentas, yra kritinės būklės – bėdos su sveikata, mokslais ar kita nelaimė – greitoji pagalba atskuba, tačiau visais kitais atvejais teikia tik rekomendacijas ir pas jį nevyksta. Kitu atveju, neribota finansinė parama ne tik nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių, bet ir sukuria iliuziją, kad pinigai yra neribotas išteklius. Tuo tarpu, jaunuoliams reikėtų stengtis atsakingai paskirstyti gaunamą finansinę paramą ir apsibrėžti, kiek laiko ir kokios finansinės paramos jie tikėtųsi iš tėvų“, − apibendrina O. Bložienė.

Apie tyrimą. Lietuvos studentų finansinės situacijos tyrimą atliko „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) š.m. kovo – balandžio mėnesiais. Tyrime naudojami 8702 respondentų, studijuojančių 39 šalies aukštosiose mokyklose, atsakymai.