Keturių balsų persvara Seimas pritarė, kad reikia svarstyti ar skelbti referendumą dėl naujosios atominės statybos. Premjeras apgailestavo, kad referendumas prieštarauja prieš savaitę Seimo priimtam ir jau Prezidentės pasirašytam, todėl įsigaliojusiam Atominės elektrinės įstatymui ir šalies Konstitucijai. Šį Baltijos regionui svarbų projektą palaiko Japonija ir Jungtinės valstijos.

„Tai yra šansas visoms Baltijos valstybėms šį regioną padaryti konkurencingu. Tai stimuliuotų mūsų ekonomiką ir padėtų pagrindus ekonomikos vystymuisi ilgiems dešimtmečiams – 60–70 metų“, – kalbėjo Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

Įsigaliojus įstatymams, Vyriausybė galės tęsti jau konkrečias derybas su regioniniais partneriais, pasirašyti koncesijos ir akcininkų sutartis, kad būtų galima steigti atominės elektrinės projekto valdymo įmonę.

Liberalų frakcija siūlė tautos nuomonės atsiklausti po poros metų, kai jau paaiškės derybų detalės, tačiau kadenciją baigiantys parlamentarai tokio siūlymo nenorėjo girdėti. Referendumo iniciatoriams iki tikslo beliko vienas žingsnis – Seimas rinksis liepos viduryje priimti sprendimo.

„Skeptiškai žiūrime į tas iniciatyvas. Akivaizdžiai matome, kad kai kurios partijos, kurios ruošiasi Seimo rinkimams, šią temą yra paėmusios kaip savo rinkiminės kampanijos dalį ir tikrai nepritariame, kad referendumas vyktų kartu su rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Referendumą prieš branduolinę energetiką organizuoti pasišovė ne tik Seimo Krikščionių frakcija, bet ir dar kelios žaliųjų organizacijos. Viena jų pripažino nepajėgusi surinkti reikiamą skaičių parašų, kita – parlamentinė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – rėmėjų ieškos iki liepos 17 d.

Seimo narys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Antanas Baura patvirtino, kad jie teberenka parašus, kurių surinkimo terminas turėtų būti iki liepos 17 dienos. Kaip teigė minėtas Seimo narys, tądien jie ir pateiks surinktų parašų lapus bei žiūrės, ar jų pakanka. A. Baura sakėsi tokį sprendimą vertinantis pozityviai. Paklaustas, kokia Valstiečių ir žaliųjų partijos vicepirmininko, jo paties – A. Bauros – patarėjo pavardė, jis atsakė, kad šis žmogus – Tomas Tomilinas.

Tomas Tomilinas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas, vienu metu Seime patarinėja Antanui Baurai ir telkia pajėgas prieš atominę. Kovą T. Tomilinas ir Daugpilio organizacijos „Kislorod“ lyderis Nikolajus Charlamovas organizavo protesto žygį per Lietuvą, diskusiją Seime. Tokie pat renginiai vyksta ir Latvijoje.

Daugpilyje – ir neseniai už Sausio 13-sios nusikaltimų neigimą nuteistas Algirdas Paleckis. Anot žiniasklaidos, šioje diskusijoje daugiau pristatyta „Rosatomo“ pozicija dėl „Hitachi“ reaktoriaus keliamų pavojų, gąsdinta, kad neva Visagino atominė kels grėsmę gyventojų sveikatai.

Diskusiją moderavo prie Seimo protestavęs Charlamovas, jo kairėje – Daugpilio liaudies patriotinio jaunimo sąjungos vadovas Jurijus Zaicevas. Abu jie – Latvijoje nesėkme pasibaigusio referendumo dėl dvikalbystės įteisinimo agitatoriai.

Viena iš šio referendumo iniciatorių – Latvijoje išrinkta europarlamentarė  Tatjana Ždanok. Ši ponia prieš kelias savaites Vilniuje Baltijos tėvynainių organizacijos surengtoje diskusijoje klausėsi skundų apie rusakalbių teisių pažeidimus.

Ji yra partijos, ginančios rusakalbius Latvijoje, lyderė, Europos rusų aljanso vicepirmininkė. Pastaroji organizacija kaunasi už rusų kultūrines autonomijas Europoje. Ši veikla remiama iš neseniai įsteigto Rusijos prezidento įkurto Tėvynainių paramos fondo. Kremlius rusakalbių paramai skiria ne mažiau kaip 10 mln. eurų per metus.