Nuo liepos 1 d. Lietuvoje vietoje kažkada buvusių 58 greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinių liks tik 10. „15min“ apsilankė pirmojoje Lietuvoje centralizuotai veikti pradėjusioje Vilniaus apskrities GMP dispečerinėje.

Valdyti Vilniaus, Ukmergės, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių, Elektrėnų ir Širvintų rajonų greitosios pagalbos brigadas ši dispečerinė pradėjo nuo sausio 1 d.

Kad galėtų aprėpti septynis rajonus, Vilniaus GMP stotis privalėjo sukurti ir savo patalpose įdiegti modernią valdymo sistemą, susietą su palydovinės navigacijos įrenginiais. Savo sukurtos sistemos kopiją vilniečiai vėliau paskolino ir Kauno GMP dispečeriams, kurie ją sėkmingai naudoja.

Pirmiausia klausia adreso

Vilniaus dispečerinėje visą parą dirba devyni dispečeriai. Kviečiant greitąją pagalbą viskas prasideda nuo pokalbio su jais.

„Būna, kad skambinant visi dispečeriai yra užimti ir registruoja kitus iškvietimus. Norėtume perspėti žmones, kad nebandytų skambinti iš naujo. Skambučių valdymo sistema leidžia į skambučius atsiliepti eilės tvarka. Tad jei skambinama iš naujo, šis skambutis patenka į eilės galą“, – pasakojo dispečeriai.

Pokalbį su skambinančiuoju jie pradeda klausdami, kokiu adresu reikia siųsti medikų brigadą. „Anksčiau klausimai buvo užduodami įvairia tvarka. Tačiau dabar visada pradedame nuo adreso ir, jei yra, laiptinės kodo. Juk būna, kad staiga sunegalavęs žmogus bando pasakyti, kad yra negerai, o ryšys nutrūksta, jam taip ir nespėjus pasakyti adreso“, – savo darbo subtilybes aiškino dispečeriai.

Skambinančiajam taip pat užduodami papildomi klausimai, pavyzdžiui, kas kviečia, koks kviečiančiojo telefono numeris, negalavimo ar traumos pobūdis, ligonio amžius. Visi šie klausimai svarbūs, nes į pagalbą vykstantys medikai turi turėti kuo daugiau informacijos.

Automobilius stebi monitoriuose

Kalbėdamas su paskambinusiu žmogumi, dispečeris tuo pat metu kompiuteryje pildo iškvietimo kortelę. Šiuos duomenis kompiuteris iš karto apdoroja. Vos įvedus adresą, šalia stovinčiame monitoriuje įsižiebia žemėlapis – jame iš karto pažymima vieta, į kurią reikia siųsti medikus. Į įvykio vietą siunčiamas arčiausiai esantis laisvas  automobilis.

Visi automobiliai aprūpinti modernia navigacine įranga. Juos visus dispečeriai mato interaktyviame žemėlapyje. Laisvas ekipažas būna pažymėtas žalia spalva, užimtas – raudona.

Arčiausiai esančią laisvą medikų brigadą metrų tikslumu parenka kompiuterinė sistema. Visą greitosios pagalbos automobilio judėjimo maršrutą dispečeriai stebi monitoriuose. Vietą, į kurią turi atvykti, ir savo maršrutą bei kitą svarbią informaciją savo automobilių monitoriuose turi ir į iškvietimą vykstantys medikai. Esant reikalui, dispečeriai skambinantį žmogų gali tiesiogiai sujungti su į pagalbą jam skubančiu gydytojų automobiliu.

„Mieste greitoji pagalba pas pacientą turi atvykti per 15 min., kaimo vietovėje – per 25 min. Jei greitosios pagalbos brigada važiuoja ilgai, likus kelioms minutėms iki nustatyto termino pabaigos dispečerio monitoriuje pradeda mirksėti vėliavėlė, žyminti tašką, į kurį turi atvykti medikai. Tai reiškia, kad greitoji vėluoja. Dispečeris privalo pradėti domėtis, kas atsitiko“, – teigia su modernia sistema jau pusmetį dirbančios dispečerės.

Tarpusavyje dispečeriai ir greitosios pagalbos brigados bendrauja skaitmeniniu radijo ryšiu arba mobiliaisiais telefonais.

Sumažėjo skundų

Patys greitosios pagalbos dispečeriai teigia, kad apskrities greitosios pagalbos medikus pradėjus valdyti iš centralizuotos dispečerinės, gerokai pagerėjo paslaugos gyventojams, labai sumažėjo skundų. Jei kyla ginčytina situacija, žemėlapį su greitosios pagalbos automobilio maršrutu minučių ir metrų tikslumu galima visada rasti serveriuose laikomuose archyvuose.

Pasak medikų, anksčiau ligoniams tekdavo laukti, kol atsilaisvins jų rajone dirbanti GMP brigada. Kartais tai užtrukdavo iš tiesų ilgai. Dabar į iškvietimo vietą gali būti nusiųstas ir kito rajono automobilis.

„Ne taip seniai Pabradėje įvyko didelė avarija, buvo labai rimtai sužeisti žmonės. Tačiau tuo metu Švenčionių rajone dirbusios dvi medikų brigados buvo užimtos. Esant senajai sistemai, kai kiekviena stotis rūpinasi tik savo rajonu, žmonėms pagalbos būtų tekę laukti labai ilgai. Įvertinkite ir tai, kad buvo sužeisti keli žmonės. Atvažiavusi greitoji galėtų rūpintus tik sunkiausiai sužeistais. Kitiems pagalbos tektų laukti. Tačiau šiuo atveju dispečeriai įvertino situacijos rimtumą ir į avarijos vietą pasiuntė tuo metu laisvus kelis ekipažus iš gretimų rajonų, medikų brigada buvo išsiųsta ir iš Vilniaus. Į nelaimę patekusiems žmonėms pagalba buvo suteikta operatyviai“, – neseną įvykį prisiminė dispečeriai.

Vilniaus apskrities dispečeriai teigia, kad kviečiant greitąją pagalbą labai svarbu nurodyti tikslų adresą, kur reikalinga pagalba. Būna, kad rajonuose yra keli kaimai tuo pačiu pavadinimu. Tokiu atveju dispečeriai prašys patikslinti seniūniją. Kaimų pavadinimų su nuorodomis, kokiai seniūnijai jie priklauso, duomenų bazė Vilniaus apskrities greitosios pagalbos dispečerinėje atnaujinama kas tris mėnesius.

„Žinoma, būna, kad žmogus negali tiksliai nurodyti vietos, kurioje jis yra. Bet juk dabar daugybė žmonių naudojasi išmaniaisiais telefonais. Jų nurodytų koordinačių mums užtektų nustatyti, kurioje vietoje reikalinga pagalba“, – sako dispečeriai.

Pataria skambinti tiesiai

Vilniaus GMP dispečeriai atkreipia dėmesį, kad kviečiant vien medikus, nebūtina skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. GMP dispečeriams galima skambinti ir tiesiogiai trumpaisiais numeriais. Skambinant laidiniu telefonu užtenka surinkti 03, skambinant mobiliuoju telefonu iš „Omnitel“ tinklo – 103, iš „Bitės“ ar „Tele2“ tinklų – 033.

„Jei reikalinga ne tik medikų pagalba, bet ir policija ar ugniagesiai, tuomet, žinoma, patogiausiai yra skambinti 112. Bet žmonės turi žinoti, kad norėdami išsikviesti tik medikus, jie gali paskambinti tiesioginiais numeriais į dispečerinę. Juk skambinant numeriu 112, iš pradžių viską reikia pasakoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojui. Vėliau šis skambinantį sujungia su mūsų dispečeriais ir žmonės vėl viską kartoja iš pradžių, gaištamas laikas. Todėl ir sakome, jei reikia tik medikų, mums galima skambinti tiesiogiai. Taip, beje, yra ir daugelyje užsienio šalių“, – patarė Vilniaus GPM dispečeriai.