Prieš metus norinčiųjų studijuoti mediciną viršijo bet kokius lūkesčius. Skeptikai tokį susidomėjimą vadino tiesiog jaunimo noru po kelerių metų išvykti dirbti svetur. Tuo tarpu medicinos akademinė visuomenė teigė, kad jaunimas pavargo nuo moderniai skambančių specialybių, kurias baigus dažnai tenka varstyti Darbo biržos duris ir grįžo prie klasikos, kur po studijų darbo vieta praktiškai garantuota.

Universitetai konkurencingi

Kasmet prieš prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas pasipila svarstymai, kur geriau studijuoti Lietuvoje ar svetur? Informacijos gausybėje jaunam žmogui sunku susigaudyti, tuo labiau kai internetiniai „patarėjai“ forumuose vis dažniau kalba apie studijas svetur. Neva ten ir požiūris į studentą geresnis, ir studijų kokybė aukštesnė. Su tuo nesutinka Seimo Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

„Manau, kad tik nedidelė dalis jaunimo taip galvoja. Statistika rodo, kad abiturientai, geriausiais rezultatais išlaikę egzaminus, vis dėlto lieka studijuoti Lietuvoje. Be to, nepamirškim, kad kiekvienoje srityje vyrauja tam tikros mados, kuomet susižavima tuo, kas yra už Lietuvos ribų. Tačiau prieš bėgant svetur patarčiau gerai pasidomėti, nes universitetas universitetui nelygus, o kokiame nors trečiarūšiame užsienio universitete studijų kokybė gali stipriai nuvilti“, - sako Seimo narys ir priduria, kad Lietuvos universitetai yra konkurencingi ir tikrai neatsilieka nuo užsienio mokyklų, tiesiog lietuviams būdingas požiūris sumenkinti ir nuvertinti tai ką patys sukuriame.

„Krepšelio“ nauda studentui

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, baigusiesiems yra visos galimybės įsidarbinti – tačiau ne visi baigę studijas nori vykti į kitus miestus, rajonus.

Tiesa, būsimiems studentams prieš renkantis specialybę svarbu ne tik, ar po kelerių metų turės darbą, bet ir ar neteks mokėti už mokslą. Studijų krepšelio modelį vieni giria, kiti peikia. V.Stundžio teigimu, modelis yra palankus studentams, bet nelabai patrauklus aukštosioms mokykloms. „Studijų krepšeliu vadinamas finansavimo modelis sudaro sąlygas stojantiesiems realizuoti savo galimybes ir įstoti ten, kur jie nori ar kur geriausiai pasiruošę. Tuo neabejoju, tai patvirtina ir praktika“, - teigia komiteto pirmininkas.

Daug galimybių

Pernai, aukštosios mokyklos rengiančios visuomenės sveikatos specialistus, kineziterapeutus, slaugytojus krepšelio sistemos principui aršiai priešinosi, nes besirenkantieji šias specialybes turi maža vilties papulti į nemokamą vietą. Didžioji dalis finansavimo atitenka besirenkantiems bendrosios medicinos studijas, kur dažniausiai stoja abiturientai, surinkę geresnius balus. „Vyriausybė nustato maksimalų priimamų studentų skaičių, o toliau pasiskirstymas tarp aukštųjų mokyklų vyksta priklausomai nuo stojančiųjų rezultatų. Tačiau įstatymiškai be studijų krepšelio yra ir kiti studentų finansavimo instrumentai. Pavyzdžiui, pajutę slaugos darbuotojų stygių darbdaviai, šiuo atveju ligoninės, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija gali kreiptis į Švietimo ministeriją prašyti tikslinio finansavimo, kad besirenkantiems šią specialybę, žinoma, gerai besimokantiems, nereikėtų mokėti už mokslą. Studijų įstatymo pataisose numatyta dar viena studentams paramos forma - studijų stipendija, į kurią gali pretenduoti geriausiai pagal stojamųjų balus įstoję, bet valstybės finansuojamo krepšelio negavę, studentai. Taigi galimybių yra ir nemažai“, - vardina V.Stundys.