Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Vilniaus savivaldybėje siūlo vienkartinėms kompensacijoms gyventojams už šildymo išlaidas iš miesto biudžeto skirti 24 mln. litų, o Darbo partijos frakcija - 35 mln. litų. Tuo metu Vilniaus meras Artūras Zuokas šias koalicijos partnerių iniciatyvas vertina atsargiai ir teigia, jog jos neatitinka realių miesto biudžeto galimybių.

Anot A.Zuoko, šie bei galimi kiti siūlymai bus svarstomi savivaldybės taryboje, tačiau galutiniai sprendimai dėl to, kaip spręsti mažesnes pajamas gaunančių miestiečių problemas, kilusias dėl padidėjusių išlaidų už šildymą, bus priimti tik po kelių savaičių.

"Įvertinus tai, kad visoje Lietuvoje išaugus šildymo kainoms 20 proc., tam tikrai visuomenės daliai tai tapo sudėtinga našta ir problema, mes tikrai ieškosime būdų, ką ir kaip galima padaryti. Bus didelė rimta diskusija, svarstysime šiuos klausimus ir, manau, per kelias savaites rasime geriausius sprendimus, kurie atitiktų ir realias savivaldybės finansines galimybes", - BNS trečiadienį sakė A.Zuokas.

Jis pripažino, jog tokių lėšų, kokias siūlo skirti kompensacijoms projektus parengusios Lenkų rinkimų akcija ir Darbo partija, savivaldybė neturi.

Valdančiojoje koalicijoje taip pat esantys socialdemokratai pasiūlytus projektus irgi vertina kritiškai. Frakcijos vadovas, vicemeras Romas Adomavičius BNS sakė, kad pasiūlymai gyventojams reikštų labai nedidelį palengvėjimą, o iš biudžeto pareikalautų labai didelių pinigų.

"Siūloma skirti vieną kartą per sezoną, tarkime, 200 litų Lenkų rinkimų akcijos pasiūlymo atveju arba 300 litų darbo frakcijos pasiūlymo atveju. Tai yra labai nedideli pinigai, jeigu žiūrėtume į tas sąskaitas, kurios dabar ateina. Surinkti informaciją, apdirbti ir išmokėti tuos pinigus būtų didžiulis darbas. Galima būtų tą darbą nudirbti, jeigu būtų geras rezultatas, bet palengvėjimas bus nedidelis, o pasunkėjimas biudžetui - labai didelis. Gali iškilti daug klausimų, kodėl mes tai darome, turėdami tokias didžiules skolas", - dėstė jis.

Šiuo metu kompensacijos priklauso tiems, kurių šildymo sąskaita už numatyto dydžio butą viršija 20 proc. pajamų (iš jų prieš tai atskaičiavus neapmokestinamą minimumą - 350 litų).

Trečiadienio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje įrašyti du skirtingi projektai, kuriuos teikia dvi valdančiai koalicijai priklausančios partijos.

Projektuose siūloma skirti paramą 2011-2012 metų sezono būsto šildymo išlaidų daliai kompensuoti pensininkams bei tiems vilniečiams, kurių vidutinės mėnesio pajamos yra ne daugiau kaip 700 litų vienam asmeniui.

LLRA siūlo skirti šiems gyventojams 200 litų, o "darbiečiai" - 300 litų siekiančias vienkartines išmokas.

Lenkų rinkimų akcija nori tam atseikėti 2 proc. miesto biudžeto - 24 mln. litų. Pagal šį projektą pasinaudoti teikiama parama esą galėtų apie 400 tūkst. vilniečių.

14 mln. litų prireiktų paremti 95 tūkst. pensininkų, dar 10 mln. litų būtų skirti mažas pajamas turintiems gyventojams.

Tuo metu "darbiečiai" šiam tikslui siūlo atseikėti 35 mln. litų. Ši suma sudarytų 2,3 proc. savivaldybės biudžeto. Apie 20 mln. litų būtų skiriami kompensacijos pensininkams, 15 mln. litų - mažas pajamas gaunantiesiems.

Abi tarybos frakcijos nurodo, kad išaugus šilumos kainoms, mokestis už šildymą gyventojams tapo "nepakeliama našta", o Vyriausybė esą nesiima priemonių ją sumažinti.

"Šilumos kaina padidėjo dėl išaugusios dujų kainos, o Vyriausybė yra neveikli sprendžiant šią opią gyventojų problemą", - rašoma aiškinamajame LLRA projekto rašte.

Energetikos inspekcija sausio pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomos įmonės "Vilniaus energija" sąskaitų už šildymą. Inspekcija įtarė, kad "Vilniaus energija" galbūt pažeidė viešąjį interesą. Energetikos inspekcija yra paskelbusi, jog "Vilniaus energija" pažeidė teisės aktus - bendrovė sąskaitose nurodė skolą už kurą, išrašė sąskaitas už ilgesnį laikotarpį nei leidžia norminiai teisės aktai.

"Vilniaus energija" atmetė kaltinimus dėl didesnio šilumos suvartojimo sąlyginai šiltą praėjusių metų lapkritį.

Tuo metu Energetikos inspekcijos pareiškimą praėjusią savaitę nagrinėję prokurorai konstatavo, kad jame nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo ikiteisminiam tyrimui pradėti bei pasiūlė atsakomybėn patraukti Valstybinės energetikos inspekcijos viršininką Rimgaudą Špoką, kuris esą tinkamai neatliko savo pareigų.