Pasak A. Brazausko, tai esąs labai sudėtingas ir labai rimtas klausimas, galintis reikalauti net Konstitucijos pataisų. Naujieji Pilietybės įstatymai, nenumatantys galimybės suteikti pilietybės repatriantams, buvo priimti ne taip seniai ir jų, anot Ministro Pirmininko, reikia laikytis. Tai A. Brazauskas sakė ketvirtadienį kalbėdamas „Žinių radijui“.

„Pagal veikiančius Lietuvos pilietybės įstatymus, jei asmuo yra mūsų šalies pilietis, tai jis turi teisę susigrąžinti nuosavybę, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio ji buvo. Mūsų įstatymai labai demokratiški – Lietuvos piliečiai gali susigrąžinti nuosavybę. Tačiau žydai, kitų tautybių žmonės, kurie repatrijavo po karo ar karo metu, jie nelaikomi piliečiais“, – sakė A. Brazauskas.

Vyriausybės vadovas čia pat citavo 2002 m. įsigaliojusį naują Lietuvos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kuris numato, kad „repatrijavimu laikomas išvykimas į etninę tėvynę ir apsigyvenimas etninėje tėvynėje“.

„Tai reiškia, jei lenkas išvyko į Lenkiją, vokietis – į Vokietiją, žydas – į Izraelį. Žinoma, kyla klausimas, jei žmonės buvo tremti jėga. Buvo tokių atvejų, negali paneigti, ypatingai žydų tragedijos metu buvo visokių likimų žmonės. Bet vis tiek išėję ir iš tų lagerių, kurie buvo Vokietijos ar Lenkijos teritorijose, jie negrįžo į Lietuvą. Čia yra teisiniai aspektai, aš visiškai nelinkęs šioje diskusijoje dalyvauti“, – sakė A. Brazauskas.

Pasak jo, šie klausimai yra daugiau Seimo prerogatyva ir esminis klausimas būtent ir esąs – kaip pripažinti pilietybę repatriantams.

„Čia, be abejo, yra klausimas ir galimų Konstitucijos pataisų. Labai rimtas, todėl kokių nors išvadų arba pasiūlymų šiuo atveju aš neturiu. Aš manau, kad įstatymas veikia ir reikia jo laikytis“, – teigė A. Brazauskas.

Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę po susitikimo Izraelyje su litvakų atstovais pareiškė esąs už tai, kad žydams – išeiviams iš Lietuvos būtų suteikta Lietuvos pilietybė.

Pasak V. Adamkaus, šį klausimą turėtų spręsti Seimas. Pats V. Adamkus teigė palaikysiantis Seime priimtas įstatymo pataisas dėl pilietybės suteikimo litvakams, jei tokios būtų priimtos.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas savo ruožtu ragino neskubėti įteisinti galimybės litvakams gauti Lietuvos pilietybę, mat to paties gali pareikalauti kitų tautų išeiviai iš mūsų šalies. Keisti Pilietybės įstatymą jis siūlo tik po visapusiškos ekspertų diskusijos.

Pasak Seimo Pirmininko, šalies vadovas V. Adamkus, grįžęs iš vizito Izraelyje, greičiausiai inicijuos diskusiją šiuo klausimu, o gal net atitinkamą Pilietybės įstatymo pataisą.

Seimo narys, naujo Pilietybės įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovas Arminas Lydeka šią savaitę sakė, kad šis klausimas yra kur kas sudėtingesnis, nei atrodo. Anot jo, Lietuvos pilietybės suteikimo litvakams klausimas svarstytinas, tačiau kur kas platesniame kontekste, todėl išgirdus tik vieną nuomonę negalima priiminėti skubotų sprendimų.

„Prezidento pozicija labai gerbtina. Lietuva – maža valstybė, kiekvienas susijęs su Lietuva turi turėti galimybę tas sąsajas išsaugoti. Tačiau reikia neužmiršti, kad litvakų klausimas yra susijęs ir su Vilniaus krašto lenkų klausimu, su Klaipėdos krašte gyvenusiais vokiečiais, jų specifiniu statusu“, – sakė parlamentaras.