"Sony" įkūrėjo legenda - žymiausias japonų verslo įkvėpimo šaltinis

Vienas korporacijos “Sony” įkūrėjų ir ilgametis kompanijos vadovas Akio Morita yra turbūt bene pats įžymiausias japonų verslininkas ir sėkmės pavyzdys. Net “Time” žurnalas yra išrinkęs Akio Moritą vienu iš „20 pačių įtakingiausių XX amžiaus verslininkų“. Kurgi ne? Prekės ženklas “Sony” yra seniai tapęs japoniškos kokybės simboliu, kai kuriose pasaulio vietose žinomesnis net už “Coca-Cola” ar “Nike”, o Amerikoje yra tapęs toks savas, jog dauguma amerikiečių yra įsitikinę, kad “Sony” yra JAV kompanija.

Žinoma, sunku suabejoti „Sony“ gaminių kokybe, ypač atsimenant jų siekiamybę ir kultinį statusą mūsų namuose okupacijos bei tiesiog vartojant juos šiandien, tačiau didžiausias Akio Moritos nuopelnas yra tas, kad būtent jis pavertė buitinę elektrotechniką tokia, kokią mes pažįstame ir šiandien – skirtą pramogoms, pažinimui, bendravimui ir geriausiems pojūčiams.

Kelias į sėkmę

Akio Morita gimė 1921 metų sausio 26 dieną turtingoje šeimoje, kuri jau nuo XVII amžiaus Japonijoje užsiėmė garbinga sakės, miso sriubos ir sojos padažo gamyba. Todėl ir pats Akio nuo pat mažens buvo ruošiamas perimti šeimyninį verslą, kaip ir penkiolika kartų pirmtakų prieš jį, ir jau nuo dešimties metų kartu su tėvu dalyvaudavo kompanijos valdybos posėdžiuose.

Moritos šeima buvo gana vakarietiška tuometinės Japonijos standartais – turėjo gramofoną ir amerikietiškos muzikos plokštelių. Galbūt būtent tas gramofonas ir atskleidė mažajam Moritai jo tikrąjį pašaukimą – garso technologijas. Dar būdamas paauglys Akio Morita ypatingai domėjosi fizika ir matematika ir, dideliam tėvų nusivylimui, galų gale pasidarė aišku, kad jo visai netraukia šeimos verslas. Morita įstojo studijuoti fizikos į Osakos Imperinį Universitetą, kurį baigęs 1944 metais buvo pašauktas į Japonijos karo laivyną. Tiesa, į inžinerinę tarnybą – Akio Morita tapo grupės, kuriančios į šilumą taikančių raketų kūrimą. Toje grupėje jis susidraugavo su elektronikos inžinieriumi Masaru Ibuka, būsimuoju verslo partneriu visam gyvenimui.

Japonijai kapituliavus, Akio Morita įsidarbino Tokijo Technologijų institute. Jo šalis tuo metu išgyveno blogiausią savo istorijos etapą – visi didieji miestai buvo negailestingai subombarduoti, šalies infrastruktūra – sunaikinta, šalyje siautė badas, o trys milijonai darbingų vyrų buvo padėję galvas kovoje už daugumos net nematytą savo imperatorių. Tačiau Moritai ir jo draugui Ibukai buvo aišku, kad inžinerija turi aiškią perspektyvą – naujos gyvenimo kokybės sukūrimą. 1946 metais jie kartu įkūrė „Tokijo Telekomunikacijų Inžinerinę korporaciją“. Susimetę 500 dolerių, įsigijo apgriautą universalinę parduotuvę Nagojoje ir pasisamdė 20 darbuotojų, nors iš pradžių net aiškiai nežinojo, ką jie norėjo gaminti – aišku buvo vieną – ką nors iš elektronikos srities.

Taip prasidėjo „Sony“ istorija. Pirmąsias detales partneriai įsigijo juodojoje rinkoje, o pirmasis kompanijos gaminys buvo elektrinė ryžių viryklė, kuriama maisto stygiaus nualintai Japonijos visuomenei (deja, jis niekada netapo masiniu gaminiu). Kompanija pradėjo gaminti radijo detales, vėliau elektra šildomus krėslus ir elektrinius megafonus. 1950 metais Moritos ir Ibukos kompanija pagamino pirmąjį Japonijoje juostinį magnetofoną. Nors jis svėrė beveik 40 kilogramų, tačiau buvo rinkos sensacija, padariusi juos turtingais. Tačiau jiems norėjosi kažko daugiau, juoba kad pasaulyje jau siautė tranzitorių mada. Pasiskolinę 25 tūkstančių dolerių, Morita ir Ibuka įsigijo iš amerikiečių kompanijos „AT&T Bell Laboratories“ licenciją tranzistoriams gaminti, ir po ketverių metų darbo, 1957 metais pagamino pirmąjį pasaulyje tranzistorinį kišeninį radijo imtuvą – kelialapį į kitas rinkas. Dar kitais metais jų kompanija pakeitė pavadinimą į „Sony“ (nuo lotyniško žodžio „sonus“ – „garsas“ ir amerikietišką žargonizmą „sonny“, reiškiantį „kietas vaikinas“) – norint užkariauti pasaulį reikėjo trumpo ir lankstaus pavadinimo, visiems lengvai ištariamo. 1959 metais „Sony“ sukūrė ir pirmąjį tranzistorinį televizorių, tačiau tai buvo labai brangus produktas, kurio pardavimai nedžiugino, skirtingai nuo 1968 metais sukurtos “Trinitron” televizorių serijos. Tačiau „Sony“ pirmoji padarė televizorius mažesnius, kurie iš svetainės galėjo būti perkeliami į bet kurią namo vietą – o tai buvo visiškai nauja.

„Svarbiausia versle – daryti tai, ko nedaro kiti“, – kartodavo Morita. 1961 metais „Sony“ tapo pirmąja Japonijos kompanija, listinguojama Niujorko biržoje. Vėliau pirmoji sukūrė buitinį video grotuvą (Morita visą gyvenimą pergyveno dėl to, kad jo sukurtas video atnešė pornografiją į padorių žmonių namus), pirmąją buitinę video kamerą, kompaktinį diską CD (kartu su „Philips“), pirmąją žaidimų konsolę „PlayStation“, pirmuosius kompiuterius „Vaio“, skirtus žiūrėti video vaizdus ar klausytis muzikos.

Tačiau labiausiai “Sony” išgarsino visiems mums gerai pažįstamas “Walkman” – nešiojamas grotuvas.

Walkman'as

Dar 1979 metais Masaru Ibuka paprašė „Sony“ garso inžinierių sukurti nešiojamą kasetinį grotuvą, per kurį jis galėtų klausytis savo mėgstamų operų ilgų skrydžių metu. Kai to grotuvas prototipas buvo parodytas Moritai, anas visą savaitgalį krapštėsi su juo, o pirmadienį paskelbė direktorių valdybai, kad tai bus naujasis ir ypatingas „Sony“ kompanijos gaminys. Morita matė šiame nešiojamame grotuve didelį potencialą, jis suvokė, kad jaunimas negali gyventi be savo muzikos, ir tikėjo, kad tai bus jiems geriausia išeitis.  Tačiau naujuoju gaminiu netikėjo pati „Sony“ direktorių valdyba. Direktorių nuomone, tuometiniai žmonės nenorės pirkti grotuvo, kuris pats negali pats įrašinėti muzikos. Antra, Japonijoje ausinės visada asocijavosi su nusilpusia klausa, todėl buvo rizikinga siūlyti rinkai grotuvą, kurio klausyti galima tik per ausines. Tačiau Morita buvo įsitikinęs, kad muzikos klausymas per ausines gali tapti nauja mada ir kultūriniu fenomenu. Tais pačiais 1979 metais „Walkman“ pasirodė parduotuvėse – Moritos pastangomis, be jokio išankstinio rinkos tyrimo ir… tapo tikra sensacija. 1981 metais „Walkman“ buvo geriausiai pasaulyje atpažįstamas prekės ženklas, o Amerikos jaunimo tarpe „Sony“ buvo trečias prekės ženklas po „Nike“ ir „Tommy Hilfiger“ – Moritos nuojauta neapvylė. Iš viso „Sony“ pagamino 500 milijonų „Walkman“ grotuvų, ir jų gamybą nutraukė tik 2010 metais, sukūrusi apie 130 grotuvo modelių. „Walkman“ triumfą pakartojo tik „Apple“ „iPodas“ 2004 metais.

1994 metais Akio Morita žaisdamas lauko tenisą susižeidė stuburą ir buvo prikaustytas invalido vežimėlyje iki pat savo mirties 1999 metais. Jo įkurta kompanija tebegyvuoja ir šiandien tebėra viena geriausių ir žymiausių pasaulio elektrotechnikos gamintojų. Nepaisant visų pastarojo meto problemų („Sony“ 2010-2011 metais turėjo virš trijų milijardų dolerių nuostolio), tačiau kompanija tęsia tradicijas kurti tai, anot akio Moritos, “ko reikia žmonėms”.

Sėkmės formulė

„Nėra tokio dalyko, kaip sėkmės formulė“, – mėgdavo kartoti Akio Morita, – „yra tik pažinimas ir suvokimas, kaip jį pritaikyti greitai besikeičiančiame pasaulyje. Svarbiausia – išmokti sujungti savo vidines galimybes su mokymosi principais“. Kurių jis turėjo penkis.

1. Stebėk, kuo gyvena pasaulis

Akio Morita nekentė rinkos tyrimų. Jis tikėjo paprastu pasaulio stebėjimu. Ką žmonės veikia gatvėje? Ką jie vilki? Ko jie klausosi? Ką gali „Sony“ sukurti tokio, kas pagerintų jų savijautą? „Įdėmiai stebėk, kaip žmonės gyvena, tikėk savo intuicija, klausk savęs, ko jie gali norėti ir tada pateik jiems tai“, – kartodavo Morita savo kompanijos darbuotojams. Pasak amžininkų, jo domėjimasis pasauliu buvo “vaikiškai nuoširdus”, ir jis iki pat gilios senatvės praleisdavo daug laiko savo kompanijos tyrimų laboratorijose, kamantinėdamas dizainerius, kaip dar patobulinti “Sony” gaminius. 1953 metais Akio Morita keliavo po JAV, Vokietiją ir Olandiją. Jį pribloškė ekonominė JAV ir pokarinės Vokietijos galybė, tačiau didžiausią įspūdį padarė Nyderlandų „Philips“, gyvuojančios jau nuo 1891 metų, pasiekimai. Įvertinęs, kokiame nedideliame Olandijos miestelyje Eindhovene atsiradusi „Philips“ pavirto pasauline elektrotechnikos milžine, „jeigu olandai tokiomis sąlygomis tiek pasiekė, tai nematau priežasčių, kodėl mums gali nepavykti“, – rašė Akio Morita savo autobiografinėje knygoje „Pagaminta Japonijoje“ apie apsilankymą „Philips“ gamyklose. Tačiau pagrindinis Akio Moritos siekis buvo įsivyrauti JAV rinkose – tam ir buvo sukurtas pavadinimas „Sony“. Jis nepagailėjo pinigų įsigyti tranzistorių technologijas iš amerikiečių, nes matė, kaip auga “rokenrolo karta”, kuri norėjo ne tik klausytis šokių muzikos, bet ir turėti galimybę jos klausytis visur – jiems ir buvo sukurtas nešiojamas radijo imtuvas.

2. Nebijok bendrauti su žmonėmis

Paradoksalu, bet Japonijoje “Sony” įkūrėju visada buvo laikomas Ibuka, kuris kaip inžinierius ir sukūrė daugiausiai kompanijos gaminių. Juoba kad jis ir išbuvo “Sony” preizdentu iki 1971 metų. Tačiau Akio Morita (visada laikomas jaunesniuoju Ibukos partneriu) buvo neabejotinai geriausias kompanijos pardavėjas ir rinkodaros genijus. Jau būdamas milijonieriumi, Morita nesidrovėjo vaikščioti po Niujorką ir siūlyti elektronikos pardavėjams prekiauti “Sony” tranzistriniais radijo imtuvais.

Akio Morita turėjo japonams nebūdingas pilkas akis, dėl ko sklido gandai, kad jis turi rusiško kraujo. Galbūt tai ir teisybė, nes savo charakteriu Morita buvo šiltas ir komunikabilus žmogus. Nors jis niekada neišmoko puikiai kalbėti angliškai, tačiau jo kalbos jausmingumas ir nuoširdumas pavergdavo kiekvieną pašnekovą. Jis buvo tikras „šoumenas“, pats filmavosi reklamose, jau sulaukęs garbingo amžiaus pradėjo šokinėti su parašiutu, nardyti ir plaukioti banglente. Jo asmeniniais draugais buvo visa tuometinė Amerikos grietinėlė, pradedant daininke Cyndi Lauper, salonų liūtu Davidu Rockefelleriu ir baigiant dirigentu Leonardu Bernsteinu.

3. Pažadink kūrybingumą

“Viso verslo esmė yra jo kūrybingumas”, – sakydavo Morita. Jo nuomone, ypač trijose srityse – technologiniuose išradimuose, produktų planavime ir rinkodaroje, kurios negali sėkmingai fnkcionuoti viena be kitos. Todėl svarbiausia vadovo užduotis – pažadinti darbuotojų kūrybingumą. “Sony” visada vengė konvejerinio darbo metodų, vietoje to ilgai naudojusi (kol pagrindinė gamyba nebuvo sukoncentruota Kinijoje) “spiralinių stalų” sistema, pagal kurią visi gaminiai buvo surenkami rankomis, prisitaikant prie darbuotojo reikamių, o ne konvejerio juostos greičio. Nors dirbant tokia sistema produktyvumas buvo dešimčia procentų mažesnis nei gaminant konvejeriu, tačiau įgalino visus darbus atlikti kruopščiau. Todėl “Sony” gaminiai visada ir garsėjo savo ypatinga kokybe. Morita nebijojo gaminti brangiai – pirmasis tranzistorinis radijo imtuvas kainavo ne ką pigiau nei tuometiniai televizoriai ir tik 30 kartų pigiau už tuometinį vidutinišką automobilį. Tačiau būtent Morita pasiekė tai, kad ženklas “Pagaminta Japonijoje” pavirto kokybės, o ne pigienos simboliu.

4. Nebijok rizikuoti

Kaip tikras japonas, išauklėtas tūkstantmetėmis samurajų tradicijomis, Akio Morita mažai ko bijojo. Nebijojo netgi Amerikos, nors siekis užkariauti jos rinką pokarinėje Japonijoje su jos sugriauta ekonomika atrodė pernelyg ambicingas.

Vienas tipiškiausių rizikingų „Sony“ sprendimų buvo įsigyti kino pramonės gigantą studiją „Columbia Pictures“ už 3,4 milijardo dolerių 1988 metais. Mat, tada atrodė, kad studija gali generuoti tik nuostolius. Ir išties, iš pradžių naujas pirkinys tirpino likusios „Sony“ veiklos pelnus. Pavyzdžiui, vien kino filmas „Last Action Hero“ su Arnoldu Schwarzeneggeriu 1993 metais atnešė 80 milijonų dolerių gryno nuostolio, o visas „Sony“ pramogų padalinys 1994 metais – 3 milijardus dolerių nuostolio. Tačiau po kelerių metų tokie filmai kaip „Spiderman“ ar „Men in Black“, kaip ir serialai „Married with children“ ar „Seinfeld“, teležaidimas „Wheel of Fortune“ ar Džeimso Bondo filmai (kurie tapo „Sony“ nuosavybe 2004 metais, įsigijus kitą studiją – MGM) pradėjo nešti smagų uždarbį, pateisinusį Akio Moritos riziką. Už du milijardus dolerių „Sony“ taip pat įsigijo ir muzikos kompaniją „Columbia Records“, kuriai priklausė tokių atlikėjų kaip Michaelo Jacksono, Bruce Springsteeno, George Michaelo, „The Beatles“, „Aerosmith“ ir Britney Spears leidybinės teisės, todėl atminkite, kiekvieną kartą kai girdite jų dainas, už jų šmėkšioja ir „Sony“ pavadinimas.

5. Negailėk pinigų inovacijoms

Kiekvienais metais apie šešis procentus nuo visų “Sony” kompanijos pardavimų yra investuojami į naujų gaminių sukūrimą, tyrimus bei plėtrą (“Philips” tam skiria apie penkiolika procentų), o šiame padalinyje dirba apie tūkstantį žmonių. Nes Morita visada tikėjo, kad žmonėms įmanoma sukurti poreikį, apie kurį jie net nenutuokia, taip kompanijos inovacijos sukurdavo visiškai naujas ir pasauliui nematytas prekių kategorijas, pavyzdžiui, “Walkman”, žaidimų konsolė “Playstation” ar “Vaio” kompiuteriai, kurie buvo pirmieji pasaulyje, sukurti kaip pakaitalas televizoriui bei grotuvui. „Mūsų misija“, – sakė Morita, – „duoti žmonėms naujus produktus, užuot kvaršinus jiems galvą klausimais, ko jie nori“. Būtent tokio požiūrio dėka ir 1982 metais atsirado kompaktinis diskas CD, sukurtas kartu su „Philips“. O 2001 metais “Sony” korporacija atidarė pirmąjį pasaulyje “on-line”visas paslaugas teikiantų banką ir visuotinę multiterpės duomenų bazę.