Lietuvos Aplinkos ministerija: prieš vėjo jėgaines skelbiama klaidinanti informacija(3)

Sausio 19 d. vienoje iš žiniasklaidos priemonių paskelbtas straipsnis apie parengtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, susijusias su vėjo jėgainių planavimu, ne vienam skaitytojui gali sukelti lengvą šoką. Ypač jo antraštė. Esą, priėmus tas pataisas, psichotroninis ginklas – o kaip tik jam prilygintas vėjo jėgainės poveikis – būtų nukreiptas prieš gyventojus, rašoma Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos tinklapyje.

Šiandien vienoje iš žiniasklaidos priemonių paskelbtas straipsnis apie parengtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, susijusias su vėjo jėgainių planavimu, ne vienam skaitytojui gali sukelti lengvą šoką. Ypač jo antraštė. Esą, priėmus tas pataisas, psichotroninis ginklas – o kaip tik jam prilygintas vėjo jėgainės poveikis – būtų nukreiptas prieš gyventojus.

Visiškai suprantamas laikraščio noras skandalinga informacija vilioti skaitytojus, tačiau jie turi teisę žinoti ir tikrąją padėtį, o ne tik itin aktyviai kovojančio prieš vėjo jėgaines inžinieriaus, beje, geoterminės energijos šalininko, požiūrį.

Sensacijos siekis, kaip matyti, įnirtingai rungiasi su faktais, todėl iš pradžių teigiama, kad Teritorijų planavimo įstatymo pataisas parengusi Aplinkos ministerija jas „stumia“ Seime, o vėliau paaiškėja, kad jos parengtos visai ne ministerijos iniciatyva. Pernai priimdamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Seimas atsisakė reikalavimo nustatyti privalomą atstumą nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos, taip pat rengti nedidelės galios vėjo ar saulės elektrinių statybos detaliuosius planus. Kadangi šie reikalavimai buvo likę Teritorijų planavimo įstatyme, Aplinkos ministerijai buvo pavesta parengti jo pataisas, kad būtų suvienodintos abiejų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios teritorijų planavimo reikalavimus statant nedidelės galios elektrines, naudojančias atsinaujinančius energijos išteklius.

Kaip sakė ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, privalomo atstumo atsisakyta ne todėl, kad palengvėtų gyvenimas vėjo jėgainių statytojams. Tiesiog šis kriterijus jau nebeatitiko šiuolaikinių poreikių. Juk pagal senas technologijas įrengta vėjo jėgainė – kad ir maža, kad ir toli nuo gyvenamųjų namų – gali kelti daug didesnį triukšmą nei arčiau esanti moderni. Todėl prieš planuojant statyti vėjo jėgainę turi būti sumodeliuota, kokį poveikį ji kels. Kaip rodo kitų šalių patirtis, triukšmo zona paprastai būna didesnė negu dabartiniame Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotas privalomas atstumas nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos.

Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai taikoma visai neseniai, praėjusių metų lapkričio 1 d., įsigaliojusi sugriežtinta higienos norma, nustatanti triukšmo ribinius dydžius ir pastatuose, ir jų aplinkoje. Triukšmas pagal šią sveikatos apsaugos ministro patvirtintą higienos normą įvertinamas matavimo ar modeliavimo būdu. Vėjo jėgainės statybos projekto sprendinių atitikimą higienos normoms tikrina Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kad vėjo elektrinės nebūtų statomos urbanizuotose teritorijose, Teritorijų planavimo įstatymo pataisų rengėjai siūlo neleisti jų statyti miesteliuose, kaip leidžia dabar galiojantis įstatymas. Vėjo elektrinėms, kaip ir kitiems ūkinės veiklos subjektams, galioja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Pagal jo reikalavimus ir turi būti vertinamas galimas tokios elektrinės poveikis aplinkai.