Rusija kosmose: nesėkmės prieš ambicijas

Kosmoso tyrinėjimai turi Rusijai labai svarbią ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Pirmojo žmogaus kosmose – Jurijaus Gagarino – skrydis yra vienas iš istorinių šiandieninės Rusijos ramsčių, kaip ir, pavyzdžiui, pergalė Didžiajame Tėvynės kare.

Žinoma, visi šie laimėjimai pasiskolinti iš sovietmečio, tačiau jie padeda šiandieninei Rusijai palaikyti tam tikrą istorinį vientisumą, išgryninti dalykus, vertus pasididžiavimo. Todėl kiekviena nesėkmė šioje Maskvai svarbioje srityje yra labai skausminga.

Persekioja nesėkmės

Kosmoso tyrinėjimai, kaip ir karinė sfera šiandien, yra aukštųjų technologijų laukas. Šiame lauke Maskva atsiduria ambivalentiškoje situacijoje. Viena vertus, Rusija akcentuoja savo mokslo lygį, kuris didžiąja dalimi irgi yra paveldėtas iš sovietmečio laikų, kita vertus, jaučia stiprią techninio atsilikimo baimę.

Nors Rusijoje bandoma kurti produktus, kurie konkuruotų su technologiniais Vakarų laimėjimais (pavyzdžiui, navigacijos sistema GLONASS turėtų sudaryti konkurenciją amerikiečių sukurtai GPS), tie bandymai dažniausiai nėra labai sėkmingi.

Kenčia ir kosminė sfera, kuri reikalauja ypač aukšto lygio technologijų. Vien per 2011 metus Rusija čia patyrė kelias rimtas nesėkmes.

Vasario mėnesį į reikiamą orbitą neišėjo palydovas „Geo-IK2“.

Rugpjūčio mėnesį nesėkme baigėsi projektai „Ekspress-AM“ ir „Progress M-12M“.

Lapkričio mėnesį netrukus po starto prarastas ryšys su automatine tarpplanetine stotimi „Fobos-Grunt“, turėjusia nuskrieti iki Marso palydovo Fobo.

Gruodžio mėnesį įvyko nesėkmingas telekomunikacijų palydovo „Meridian“ paleidimas

(pagal http://www.rg.ru/2012/01/19/kosmos-versii.html).

Visos šios nesėkmės brangiai kainavo. Vien į „Fobos-Grunt“ stoties, kuri galiausiai nukrito į Žemę šių metų sausio mėnesį, programą investuota 5 mlrd. rublių (apie 450 mln. litų). Be materialinių nuostolių, tenka kalbėti ir apie nuostolius Rusijos kosminės pramonės įvaizdžiui – jos patikimumo lygiui.

Paslaptingi priešai

Įdomų nesėkmių kosmoso srityje paaiškinimą neseniai pateikė Rusijos Federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas. Jis užsiminė, kad nesėkmes kosmoso sferoje galėjo lemti paslaptingas poveikis.

„Nenoriu nieko kaltinti, tačiau šiandien yra labai galingų poveikio kosmoso aparatams priemonių, kurių panaudojimo negalima atmesti“, – labai aptakiai pareiškė V. Popovkinas. Jis pažymėjo, kad nesėkmės su palydovais nutinka, kai jie būna „kitoje Žemės pusėje“, t. y. ten, kur iš Rusijos sekimo stočių jų skrydžio negalima kontroliuoti.

„Rossijskaja gazeta“, remdamasi V. Popovkino pareiškimu, straipsnyje „Tamsiojoje Žemės pusėje“ išplėtojo „paslaptingo poveikio“ teoriją. Straipsnyje cituojamas valstybinės korporacijos „Rostechnologiji“ mokslinės techninės tarybos vadovas Jurijus Koptevas, kuris teigia, kad visai tikėtina, jog palydovų valdymo sistemos gali būti sutrikdytos paveikiant jas elektromagnetine spinduliuote.

Su tokiu poveikiu bandoma susieti ir nesėkmes karinėje pramonėje (pavyzdžiui, problemas su jūrinio bazavimo balistine raketa „Bulava“) bei NATO (JAV) priešraketinės gynybos sistemos Europoje keliamą grėsmę. Pavyzdžiui, „Rossijskaja gazeta“ mano, kad į priešraketinės gynybos kompleksą gali įeiti ir sistemos, kurios sugebės daryti poveikį Rusijos raketoms, t. y. jų valdymui.

Viena vertus, šiandien tokio pobūdžio sąmokslo teorijoms yra paruošta nebloga dirva. Modernios kariuomenės neretai naudoja naujas technologijas savo tikslams pasiekti, o kalbos apie itin tikslų, „protingą“ ginklą nebėra vien kalbos. Galima prisiminti, kad 1999 metais NATO Jugoslavijoje naudojo grafitines bombas, kurios ne naikindavo gyvąją jėgą, o sutrikdydavo elektros tiekimą ir sugadindavo atitinkamą infrastruktūrą.

Kita vertus, kurti masinio vartojimo sąmokslo teorijas ir ieškoti paslaptingų priešų yra vienas iš šiuolaikinės Rusijos bruožų. Čia verta prisiminti povandeninio laivo „Kursk“ katastrofą ir ilgą laiką sklandžiusį gandą-versiją, kad avarija įvyko dėl susidūrimo su kitu povandeniniu laivu, tikėtina, JAV. Ši versija buvo aptarinėjama net aukščiausiu lygiu, tačiau galiausiai nepasitvirtino.

Kai valdo ambicijos

Rusijos nesėkmių kosmoso sferoje paaiškinimas gali būti paprastesnis – netvarka. Apie tai jau teko rašyti viename iš ankstesnių straipsnių (http://www.geopolitika.lt/?artc=4985). Informacija apie tai, kad ne viskas gerai ir kosminių technologijų srityje, nutekėjo ir į Rusijos žiniasklaidą. Akademikas Jurijus Semionovas apkaltino raketinės-kosminės korporacijos „Energija“ vadovybę visos kosmoso pramonės šakos žlugdymu. Pasak J. Semionovo, „Energija“ numarino daug rimtų kosminių projektų ir susitelkė ties komplekso „Rusj“ („