Pirmieji europiečiai buvo žmogėdros, sako Ispanijos archeologai(4)

"Pirmųjų europiečių palaikai", kuriuos archeologai rado vienoje šiaurinėje Ispanijos vietovėje, rodo, jog šie priešistoriniai žmonės buvo žmogėdros, ypač mėgę vaikų mėsą.

"Žinome, kad jie praktikavo kanibalizmą", - sakė Jose Maria Bermudezas de Castro (Chosė Marija Bermudesas de Kastras), vienas iš kasinėjimų į UNESCO kultūros paveldo paminklų sąrašą įtrauktuose Atapuerkos urvuose vadovų.

Ištyrus rastus palaikus paaiškėjo, kad šie žmonės valgė žmogieną, kad prasimaitintų, o ne atlikdami kokius nors ritualus. Atapuerkos gyventojai tikriausiai valgydavo nužudytus varžovus - daugiausiai vaikus ir paauglius.

"Tai pirmasis patikimai patvirtintas kanibalizmo atvejis žmonijos istorijoje, tačiau tai nereiškia, kad jis seniausias", - nurodė J.M.Bermudezas de Castro.

Pasak jo, urvuose rasti kaulai "atrodė išbarstyti, sulaužyti, sutrupinti, sumišę su kitų gyvūnų, tokių kaip arklių, elnių, raganosių ir kitokių sumedžiotų žvėrių" liekanomis.

"Dėl to galvojame, kad kanibalizmas buvo tam tikra mitybos rūšis, o ne ritualas", - sakė mokslininkas.

Atapuerkos urvai buvo atrasti XIX amžiaus pabaigoje, sprogdinant kalnuose geležinkelio tunelį.

"Tačiau tuo metu Ispanijoje nebuvo sukaupta pakankamai mokslinių žinių, kad būtų pradėti tyrimai", - sakė kitas kasinėjimų vadovas Eudaldas Carbonellis (Eudaldas Karbonelis).

Pirmieji kasinėjimai šiuose urvuose buvo pradėti tik 1978 metais, o 1984 metais archeologai rado 150 žmonių palaikų.

1992 metais jie aptiko vienus sveikus griaučius, o dar po dvejų metų buvo rasta palaikų, kurių amžius - daugiau nei 800 tūkst. metų.

Šie kaulai tikriausiai priklausė vieniems iš pirmųjų į Europą atkeliavusių žmonių, vadinamų Homo antecessor. Jų pavadinimas lotynų kalba reiškia "pionieriai" arba "keliautojai".

Homo antecessor, kurie šiose vietovėse gyveno anksčiau už neandertaliečius ir šiuolaikinius žmonės, Atapuerkos urvuose tikriausiai apsistojo po ilgos migracijos iš Afrikos per Artimuosius Rytus, Italijos šiaurę ir Prancūziją.

Ši vietovė buvo ypač tinkama gyventi žmonėms - netoliese buvo dviejų upių santaka, vyravo palankus klimatas, taip pat klestėjo augalija ir gyvūnija, sakė J.M.Bermudezas de Castro.

Jis nurodė, kad čionykščiams žmonėms netrūko vandens ir maisto - jie galėjo medžioti šernus, arklius, elnius, "o tai reiškia, kad jie žmogieną valgė ne dėl maisto stygiaus. Jie žudė savo varžovus ir naudodavo jų mėsą".

"Taip pat radome du sluoksnius, kuriame buvo rasta suvalgytų žmonių kaulų - tai reiškia, jog šis reiškinys nebuvo atsitiktinis, o tęsėsi kurį laiką", - pridūrė mokslininkas.

Pasak J.M.Bermudezo de Castro, "dar vienas įdomus aspektas... - jog dauguma iš vienuolikos individų, kuriuos nustatėme tapus" žmogėdrų aukomis, "buvo "vaikai arba paaugliai".

"Manome, kad tarp jų buvo du jauni suaugę žmonės, tarp jų moteris. Tai rodo, kad jie žudydavo demografinės piramidės pagrindą sudarančius individus", - sakė jis.

Eurazijos pakraštyje esančioje Atapuerkoje Homo antecessor galėjo sukurti izoliuotą ir gana savitą kultūrą, kurioje persipynė archajiški ir modernūs požymiai.

Čia gyvenę medžiotojai taip pat gaminosi įrankius.

Tuo metu Atapuerkoje plytėjo tankūs miškai, kuriuose augo kaštainiai ir kadagiai, taip pat gyveno daug lokių, lūšių, leopardų, lapių ir hienų.