Palik atsiliepimą Spausdinti RSS

Mokslinininkai bando paaiškinasi galaktikų magnetinių laukų paslaptis

Mokslinininkai bando paaiškinasi galaktikų magnetinių laukų paslaptis
 Hubblesite.org

Galingi lazeriai padeda mokslininkams aiškintis, kaip ankstyvojoje visatoje susiformavo galaktikų magnetiniai laukai.

Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi magnetinius laukus, kurie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Tačiau kaip šie laukai atsirado – vis dar paslaptis, rašo SPACE.com.

Standartinis šių laukų atsiradimo modelis aiškina, kad mažyčiai magnetiniai laukai, egzistavę dar prieš tai, kai pradėjo evoliucionuoti galaktikos, buvo tarsi kosminiai „daigai“. Bėgant laikui juos sustiprino tarpgalaktinėje terpėje esanti turbulencija. Tačiau vis dar nelabai aišku, kaip atsirado šie magnetinių laukų „daigai“.

Viena iš nuomonių teigia, kad juos sukūrė vadinamasis „Biermanno baterijos efektas“, besiremiantis tuo, kad vandenilis, sudarantis didžiąją dalį visatoje esančių dujų, susideda iš neigiamą krūvį turinčių elektronų ir teigiamą krūvį turinčių protonų. Kadangi elektronų masė yra daug mažesnė nei protonų, jie yra paslankesni. Abi daleles veikiantis išorinis spaudimas gali elektronus atskirti nuo protonų ir sukurti elektros lauką. Vandenilio srovės tuomet gali priversti šiuos elektros krūvius suktis, sukurdamos magnetinius laukus.

Norėdami pamatyti, ar magnetiniai laukai tokiu būdu gali susiformuoti, mokslininkai LULI laboratorijoje Paryžiuje, eksperimentuodami su galingais lazeriais, atkūrė ekstremalias sąlygas, esančias kosmose platybėse. Naudojant žalius lazerius, buvo susprogdinta vos 500 mikronų storio anglies lazdelė, maždaug penkiskart storesnė nei žmogaus plaukas, akimirksniu ant jos paviršiaus paskleidžiant daugybę energijos.

„Tai atkartoja sprogimą, panašų į supernovos“, – teigė tyrimo autorius Gianluca Gregori, Oksfordo universiteto Anglijoje fizikas.

Tai, kaip anglies lazdelė susilenkia, paveikta sprogimo, sukelia smūgio bangą žemo slėgio helio dujose, į kurias ji panardinta. Ši smūgio banga sukuria sūkurius, kurie iš esmės sukuria magnetinius laukus.

„Nors ir sumažintu masteliu, laboratorijoje mums pavyko atkurti plazmos sąlygas, randamas ankstyvojoje visatoje“, – teigė G. Gregori.

Naudodami lazerius mokslininkai sėkmingai sukūrė magnetinius laukus. Jie skaičiuoja, kad tarpgalaktinėje terpėje esanti turbulencija per 700 mln. metų galėtų sustiprinti magnetinio lauko „daigus“ iki galaktinių proporcijų, o tai pagrindžia dabartines teorijas, aiškinančias, kaip galaktiniai magnetiniai laukai atsirado.

Ateityje tyrėjai norėtų savo bandymą pakartoti naudodami didžiausią dabar turimą lazerį, esantį Lawrence`o Livermoro nacionalinėje laboratorijoje Kalifornijoje.

„Tuomet galėtume atkurti dar ekstremalesnes sąlygas“, – tvirtino G. Gregori.

2012-01-30
JŪSŲ KOMENTARAS
Vardas*: El. pašto adresas:
ZEBRA redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite ZEBRA redakciją apie netinkamus komentarus.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Moksliniai faktai: kiek sveria galaktikų telkinys? Moksliniai faktai: kiek sveria galaktikų telkinys?

Didžiausias ankstyvojoje visatoje pastebėtas galaktikų telkinys vieną dieną gali padėti atskleisti tamsiosios medžiagos paslaptis, teigia tyrėjai.

Mokslininkai atskleis greičiausių visatoje dalelių kilmės paslaptį Mokslininkai atskleis greičiausių visatoje dalelių kilmės paslaptį

Žvaigždė, skleidžianti galingus gama spindulius, gali padėti astronomams išsiaiškinti vienų greičiausiai visatoje sklindančių dalelių kilmę.

Kaip suvaldyti atomus, arba kuo šiandien gyvena mokslas Kaip suvaldyti atomus, arba kuo šiandien gyvena mokslas

Iš pradžių Nacionalinio standartų ir technologijos instituto bei Merilendo universiteto (JAV) mokslininkams pavyko sukurti sintetinius magnetinius laukus, tačiau dabar tyrėjai dar pasistūmėjo į priekį – privertė atomus elgtis taip, lyg šie būtų krūvį turinčios dalelės, veikiamos elektrinių laukų.

Mokslas
C. Riley: Klimato atšilimo juk nesustabdysime menais

C. Riley: Klimato atšilimo juk nesustabdysime menais  

Žiniasklaidos amžiuje net ir genialūs mokslininkai...

 Elektros energija - iš vandenyno bangų

Elektros energija - iš vandenyno bangų

Norėdami  panaudoti vandenyno bangų energiją, inžinieriai...

Ląstelės tarpusavyje bendrauja šviesos impulsais?

Ląstelės tarpusavyje bendrauja šviesos impulsais?

Kol mokslininkai mėgina suprasti, kaip gyvos ląstelės...

Ar žmonės gali užmigti žiemos miegu?

Ar žmonės gali užmigti žiemos miegu?(1)

Kai kurie žmonės, pavyzdžiui tie, kurie užsiima meditacija,...

Dėl cunamio sukelto streso susitraukė japonų smegenys

Dėl cunamio sukelto streso susitraukė japonų smegenys(2)

Norėdami geriau suprasti potrauminio streso sindromą,...

140 tūkst. tonų asteroidas priartės prie Žemės

140 tūkst. tonų asteroidas priartės prie Žemės (1)

Neseniai atrastas 45 metrų skersmens ir 140 tūkst....

skaityti daugiau naujienų