Naujausios tendencijos: ką mums duos ekranų ir debesų kompiuterija?

Kokie technologiniai pokyčiai mūsų laukia ateityje? Apie tai „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris neseniai diskutavo su dviejų didžiausių IT kompanijų atstovais –  "Microsoft" vadovu Baltijos šalims Mindaugu Glodu ir IBM Baltijos šalių kompetencijos centro vadovu Andrejumi Kislovskiu.

Paroda atskleidė naujas tendencijas

„Informacinių technologijų tendencijų bangavimą leidžia pajusti Las Vegase vykstanti viena didžiausių pasaulyje technologinių parodų CES 2012. Ši paroda žymi tuo, kad nemažai technologijų, vėliau pakeitusių elektronikos pramonę ir vartotojų požiūrį, buvo pirmą kartą pademonstruoti būtent čia. Kaip pavyzdį galima paminėti kompaktinę plokštelę (1981 m.), aukštos raiškos televiziją (1996 m.). Šiais metais parodoje daugiausia buvo minimos šios tendencijos: išmanieji televizoriai, nuotolinio valdymo sprendimai (balsu, judesiu), debesų technologijos, naujos kartos mobilieji tinklai“, – teigia Edgaras Leichteris, asociacijos „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius.

Kalbėdamas apie technologines naujoves ir pokyčius, Mindaugas Glodas, Microsoft vadovas Baltijos šalims, išskiria trijų ekranų koncepciją – kompiuteris, telefonas ir televizorius. Nors šios technologijos yra skirtingos tiek dydžiu, tiek vartotojo sąsajomis, skirtingais informacijos pateikimo būdais, tačiau jas sujungia debesų kompiuterija. Ši trijų ekranų ir debesų kompiuterijos sąsaja bus viena pagrindinių artimiausios ateities diskusijų temų. M.Glodas pamini ir informacinių technologijų „suvartotojiškumo“ tendenciją, kuri leidžia pasiekti didžiausią darbuotojų efektyvumą sudarant sąlygas dirbti tiek darbo vietoje, tiek pas klientą, tiek namuose.

Andrejus Kislovskij, IBM Baltijos šalių kompetencijos centro vadovas, pabrėžia, kad debesų kompiuterija smarkiai žengia į priekį ir šiuo metu tai yra paklausi paslauga. Jis taip pat pamini IBM „Sumanios planetos“ iniciatyvą, kuria siekiama pritaikyti informacines technologijas išteklių valdyme (pvz., elektros, vandens ar kt.). Kita tendencija, kurią išskiria A.Kislovkij, – šiuo metu žmonijai prieinama begalė nestruktūrizuotos informacijos, ir šios informacijos panaudojimas yra labai svarbus informacinių technologijų sektoriaus uždavinys. Būtent šioje srityje IBM vysto dirbtinio intelekto sistemą „Wotsonas“, kuris nugalėjo žmogų klausimų-atsakymų žaidime. Dar viena kryptis – tai žmogaus genomo tyrimai.

Tobulėja technologijos valdomos balsu ir judesiais

Taip pat sparčiai tobulėja sprendimai, kurie leidžia žmogui valdyti technologijas balsu ar judesiais. Mindaugas Glodas teigia, kad viskas prasidėjo nuo žaidimų – ir tai buvo didžiulė revoliucija, nes žaisdamas kompiuterinius žaidimus žmogus sėdi, nejuda. Su kinectu žmogus buvo priverstas pakilti ir judėti. Vėliau buvo pastebėta, kad šios naujos vartotojo sąsajos sprendimus galima panaudoti medicinoje, pacientų reabilitacijoje, bankininkystės sektoriuje. Viena lietuviška kompanija sukūrė unikalų kinecto panaudojimą bankininkystės srityje, kuris leidžia ne mygtukais, bet judesiais atlikti bankines operacijas.

A. Kislovskij atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją – dirbtinis intelektas jau yra realybė ir dabar labiau koncentruojamasi į dirbtinio intelekto panaudojimą įvairiose srityse. Taip pat dirbtinis intelektas keičia požiūrį į tai, ką informacinės technologijos gali suteikti žmonėms.

Tačiau siekiant kurti ir vystyti naujausias technologijas būtinas išteklius yra kompetentingi, aukštos kvalifikacijos žmonės. Ar Lietuvoje ir Pabaltyje turime kompetentingų, sumanių ir drąsių idėjų turinčių ir kūrybingų žmonių?

„Mes turim tikrai puikių žmonių. Tokios kompanijos kaip Skype (Estija) ir GetJar (Lietuva) gimė būtent Pabaltyje. Taip pat kompanija Pixelmator, kuri sukūrė produktą, sėkmingai konkuruojantį su pasaulinės kompanijos produktu. Šiandien Lietuvoje tarptautinės kompanijos steigia paslaugų centrus – tai yra būtinas etapas, kad žmonės įgytų reikiamos patirties ir kompetencijos, drąsos kurti savo kompanijas. Žmonės yra pagrindinis mūsų resursas, todėl reikia jiems padėti, paskatinti, įgalinti kurti savo verslus ir žengti į tarptautines rinkas. Tačiau kasmet mažėja studentų, pasirenkančių technologines specialybes. Todėl būtinas verslo, valstybės ir  mokslo bendradarbiavimas, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ugdyti kompetentingus specialistus “, – teigia M. Glodas, Microsoft vadovas Baltijos šalims.