Paradoksas: saugoma automobilio aikštelė – mažiausiai saugi(2)

Ar pastebėjote, jog mokamas automobilių aikšteles verslininkai dažniausiai pristato kaip “saugomas”, tačiau verslo įmonių veiklos vietoje įregistruojama “automobilių stovėjimo aikštelės”. To priežastis – netikėta. Pasirodo, jog saugomos automobilių aikštelės gali būti… mažiausiai saugios.

Gudruoliai mašinų “saugotojai” švarina namus

Užsienyje populiari paslauga – klientų automobilių pastatymas bei privežimas prie paslaugų teigimo vietos – tarkime, restorano, grožio salono, viešbučio, parduotuvės, prekybos centro. Prie durų pasitinkančiam darbuotojui tereikia įduoti raktelius, ir pasiimti savo specialų bilietą. Vėliau procesas vyksta taip pat – padavus bilietą, darbuotojas nubėgs iki automobilio ir jį priveš iki pat durų.

Ilgą laiką amerikiečiai džiaugėsi tokia prabangos paslauga – juk automobilių statytojai ir padangos nesubraižys, nes turės atsakyti, ir laiko gaišti nereikia, ir nervus pasaugoti galima. Be to, damos su neregėto aukščio aukštakulniais ir atviromis nugaromis gali iš šilto automobilio “iššokti” tiesiai pro įstaigos duris. O svarbiausia – visus žavėjo apgaulingas saugumo jausmas – juk mašinai dingus, atsakys kompanija. Be to, automobiliai statomi arba specialiose aikštelėse, arba apšviestose, rodosi, saugiose miesto vietose.

Deja, pasirodė, jog visas tas saugumas nelabai ko vertas. Pirmiausia šios automobilių statymo kompanijos neatsako už automobilių viduje esančius daiktus. Dėl to, pamiršus automobilyje prabangų laikrodį, vėliau bus kone neįmanoma įrodyti, kad jis ten iš viso buvo. Dar daugiau – minimalų atlyginimą bei nedidelius arbatpinigius gaunantys automobilių “statytojai” taip įsigudrino, jog prasidėjo įspūdingų mastų vagystės. Daiktadėžėje radę kliento korespondenciją, darbuotojai išsiaiškindavo namų adresą, prabangesnio automobilio raktų ryšulėlyje dažniausiai automatinis garažo užraktas. Tad patiklių klientų “samdiniams” telikdavo susirinkti plačiaekranius televizorius, ir sukrauti į paties apvogtojo automobilį.

Vėliau pasirodė, jog ir “statytojų” kaltę įrodyti sunkoka. Jei naktį, atgavęs automobilį, atidžiai jo neapžiūrėsi, rytojaus rytą pamatęs masyvų įbrėžimą, galėsi kaltinti tik save.

Tačiau įdomiausia, jog saugumo jausmą ne tik neakivaizdžiai kėlusios, bet ir reklamavusios kompanijos, vėliau paaiškėjo, neatsako nei už automobilio apgadinimą, nei vagystę.

Lietuvoje – nesaugios “saugios” aikštelės

Prasidėjus naujos statybos daugiabučių gyvenamųjų namų madai, naujakuriai buvo masinami tokiais privalumais kaip “saugi”, “apšviesta”, “rakinama” požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, “saugiosios” aikštelės gali tapti tikru vagių rojumi.

Šį rudenį “Ekskomisarų biuro” išplatintame pranešime buvo teigiama, jog būtent šiose aikštelėse buvo įvykdomi milžiniški kiekiai vagysčių. Pasirodo, jog būtent tokios aikštelės vagims ir patogiausios – turto daug, o ir pašalinių akių iš rūkorių balkonuose ar smalsių moteryčių virtuvėse nėra, signalizacija nesigirdi. Būna, saugumo užliūliuoti gyventojai pastarąją ir įjungti pamiršta.

Tad saugumo tarnyba pradėjo siūlyti naują paslaugą – automobilių stovėjimo aikštelių saugos sistemas, kurios vaizdą fiksuoja 360 laipsnių kampu, o jį nuolat stebi saugos tarnybos specialistai. Tiesa, viena sistema gali apsaugoti tik iki 6 automobilių.

“Saugomų” aikštelių gudrybės

Ilgapirščiai apšvarinti sugeba ir policijos saugomas stovėjimo aikšteles – tai buvo įrodyta 2011 liepą, kuomet iš Jonavos Darbininkų gatvės automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje saugomas policijos sulaikytas transportas, buvo pavogtos sulaikyto motociklo dalys. Todėl nenuostabu, jog vagysčių pasitaiko ir privačių įmonių saugomose transporto stovėjimo plotuose – klausimas tik, kas turėtų atlyginti nuostolius.

Vilniuje mėnesio vieta mokamoje aikštelėje dažniausiai svyruoja apie 100 litų. Tačiau tokias paslaugas tiekiančios įmonės savo veiklą apibrėžia ne kaip “saugojimo” vietos, o ilgalaikiam arba trumpalaikiam “stovėjimui” pritaikytos aikštelės. Tad didžioji dalis tokių bendrovių klientams padarytų materialinių nuostolių neatlygina.

Čia – dar viena gudrybė. Įmonė su sargu būdelėje gali užtikrinti didesnį saugumą nei šaligatvis be to paties sargo, visgi pagal įstatymus ta pati įmonė gali neprivalėti atsakyti už padarytą žalą. Teisininkų tvirtinimu, įsipareigojimus ir atsakomybę apsaugoti automobilius mokamose stovėjimo aikštelėse jų savininkai galėtų prisiimti tuomet, jei automobilių vagystės rizika būtų maksimaliai sumažinta ir valdoma. Tai yra, jei jūsų automobilio saugumo paslaugos tiekėjas negali užtikrinti, kaltas esate jūs pats – kad mokėjote pinigus tokiam tiekėjui.

Svarbiausia čia yra atidžiai patikrinti sudaromą sutartį. Draudikai perspėja: jeigu saugojimo sutartis atlygintinė (jeigu buvo sumokėta būtent už automobilio saugumo užtikrinimą, o ne “prižiūrėjimą”), tai saugotojas atsako ir turi atlyginti žalą už turto praradimą, trūkumą ar sugadinimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl force majeure (tarkime, uragano ar potvynio). Tačiau jeigu saugos sutartis yra neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei – tad jei išaiškėja, tarkime, vagys bendradarbiavo su sargu.