“Jūros šventės” akcentai - nuo žymiausių pasaulio kapitonų iki kiaulės taupyklės

"Jūros šventės" organizatoriai braukia paskutinį prakaitą - liko tik keli akcentai ir bus atverti švenčiančio Baltijos jūros uosto vartai. Šiemet Klaipėda užsidės ir šmaikštumo kaukę - krizę bus siūloma pamiršti su šypsena, o visi pavargę nuo šurmulio galės atsipūsti specialiame kambaryje.

Prabanga – paslėpta laivo viduje

Liepos 30 – rugpjūčio 1 dienomis Klaipėdoje įsibėgėsianti miesto šventė vietinius ir atvykusius svečius pasitiks Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje dailininko sukonstruota erdvinė kompozicija “Skambantis laivas”.

“Tai nebus labai panašu į tradicinį laivą, greičiau atspindės filosofinę žmonijos problematiką, kaip ir virš laivo plazdanti burė, kurioje matysis įžymaus Viduramžių menininko Jeronimo Boschos darbas “Malonumų sodas”. Tai – savotiška vizija į tolimesnes žmonijos perspektyvas”, - tikino eilę metų miesto dailininko pareigas einantis Anatolijus.

Auksine, raudona ir juoda spalvomis tviskantis muzikinis laivas iš išorės neatrodys prabangus, tačiau viduje, pro kajutės langus matysis vaizdai, primenantys įvairius pasaulio malonumus.

Šiemet renginyje turėtų netrūkti įvairiausių muzikos žanrų, skambėsiančių tiek renginio organizavimo vietose, tiek aikštėse ir gatvėse. Šventės šūkį “Švartuokis muzikos uoste” bandys pateisinti daugybė aktorių, muzikantų ir mimų.

Netrūks ir krizinių receptų

Didžiulio poilsiautojų susidomėjimo turėtų sulaukti ir pasaulio politikos bei ekonomikos kapitonų portretai iš putoplasto rėmų. Barackas Obama, Dmitrijus Medvedevas, Nicolas Sarkozy, Silvio Berlusconi - tai tik dalis vardų, kurie įkūnys pasaulio kapitonus, aprengtas Kristupo Kolumbo epochos kostiumais.

“Kadandi nuolat girdime kalbas apie lėšų trūkumą, jų taupymą, pagalvojome po kapitonų portretais patalpinti jų kalbų išrašus apie tai, kas yra krizė, kaip ji paveikiama, kokie pažadai ir receptai, kaip iš jos išbrįsti”, - originalia idėja dalinosi A. Klemencovas.

Menininkas pažadėjo prie laivo kajutės, kur ir bus įkurdinti kapitonai, pasodinti savotišką šių laikų simbolį – auksinę kiaulę taupyklę.

“Šių metų sumanymuose daug ironijos, todėl žiūrėti rimtai į “Jūros šventės” metu išdygsiantį laivą, nereikėtų”, - tikino A. Klemencovas. Menininkas visus atvyksiančius kviečia labiau galvoti ne apie pinigus, o – dvasinį būvį.

Uostamiesčio senamiestyje, Tiltų gatvėje, ant kabančių laidų dailininkas žadėjo įkurdinti muzikantus klajoklius, o norinčius kiek atsikvėpti nuo renginių gausos sakė mielai jau dabar kviečiantis į muzikiniame laive veiksiantį relaksacijos kambarį.  

“Idėjų labai daug, jos nuolat pulsuoja, bėda, kad jų finansinis aprūpinimas tris kartus sumažėjęs. Keblu, kai norisi miestą gražiai apipavidalinti, o lėšų nėra”, - guodėsi Klaipėdos miesto dailininkas.

Šventės tradicijos nulemtos geogafinės padėties

Nuo 1996-ųjų metų “Jūros šventei” neabejingas daugiausiai žmonių į Klaipėdą pritraukiančio renginio vadovas Remigijus Mockus juokavo šiuo metu su artėjančia švente ir gulantis, ir kylantis: “Nesvarbu, kiek dienų iki jos liko, miestui tai – trijų dienų linksmybės, o organizatoriams - nesibaigiantis darbymetis”.

“Jūros šventės” metu savo namuose kasmet ir pats svečių iš kitų miestų ar valstybių sulaukiantis R. Mockus teigė, jog kasmetinio renginio tradicijas diktuoja geografinė miesto padėtis, šalia esanti jūros ir kranto tematika.

Įprastai apie 500 000 lankytojų sutraukiantis renginys kasmet sulaukia panašiai 500 komercine veikla užsiimančių tautodailininkų. R. Mockus tikina, jog ateityje minėtos tendencijos dar labiau didės.

Ne paslaptis, kad daliai klaipėdiečių “Jūros šventės” šurmulys nėra toks mielas, kaip daugeliui čia poilsiaujančių 3 proc. gyventojų didžiulio renginio metu stengiasi palikti miestą.

Šventės programą rasite čia.