"Muscat" rokerės pailsėjo nuo viena kitos ir grįžta į sceną(1)

Į sceną grįžta viena iš pirmųjų Lietuvos roko merginų grupių „Muscat“. Gitaristė Aura Andriuškevičiūtė, bosistė Mantė Rimkevičiūtė ir vokalistė Ugnė Kvaraciejienė prieš 5 metus sustabdė kolektyvo veiklą, kaip pačios sako, dėl to, kad viena nuo kitos pavargo. Tačiau suaugusios ir šeimas sukūrusios rokerės nutarė vėl susibėgti. Taip pat spontaniškai, kaip ir prieš 10 metų, kai susilažino, jog groti gitara gali ne tik vyrai.

- Priminkit, nuo ko kilo jūsų grupės „Muscat“ pavadinimas?

Mantė: Nuo šampano už 3,50 Lt. Jis net dabar mums pats skaniausias. (Šypsosi.)

- Rokerės, kurios mėgsta ne alų, o šampaną...

Mantė: Bent jau tuo metu, kai galvojome grupei pavadinimą, tikrai jį labai mėgome.

- Papasakokite apie grupės „Muscat“ susikūrimą. Kiek žinau, jis buvo labai spontaniškas ir įkvėptas lažybų?

Mantė: Kavinėje vienas negeras vyriškis pasakė, kad bobai negalima duoti į rankas jokio muzikos instrumento, išskyrus mikrofoną. Aš sėdėjau su draugėmis prie kito stalelio ir sugalvojau: „Panos, grojam!“ Sumušėme bokalais, o kitą dieną susirinkome į studiją. Tiesa, per pirmąją repeticiją tik pešėmės, kuri kokiu instrumentu gros, nes visoms buvo visai nesvarbu, nuo ko pradėti. Groti gitara mokėmės pačios. Kai pirmą kartą pamačiau bosinę gitarą, pagalvojau, kodėl jai trūksta stygų? Pirmasis mūsų pasirodymas buvo andergraundo fiestoje. Tada publika mus visai gerai įvertino - nepabėgo, kai kas net ant kelių priklaupė.

Aura: Pamačiau „muskates“ talentų konkurse, kur jos laimėjo geriausios metų grupės apdovanojimą. Pasakiau sau: „Aš irgi noriu su jomis groti!“

- Tu taip pat mokeisi groti gitara?

Mantė: Aura buvo viena geriausių jaunųjų Šiaulių bardžių.

- Tuo metu grupėje „Muscat“ jau dainavo Jurga Šeduikytė?

Mantė: Ne, ji vėliau atėjo į grupę. Mes dalyvavome viename bendrame konkurse. Pamatėme ją, paklausėme, kaip dainuoja, ir pasiūlėme prisidėti prie mūsų.

- Kodėl jūsų keliai išsiskyrė?

Mantė: Jai pasipylė geresni pasiūlymai, ir mes išsiskyrėme.

- Grupė „Muscat“ susikūrė prieš dešimt metų. Kiek pertraukų per tą laiką buvote padariusios?

Mantė: Vieną didelę, penkerius metus trukusią pertrauką.

- Muzikinę veiklą nutraukėte dėl motinystės atostogų? (Ugnė augina penkerių metų dukrelę, Mantė - du sūnus. Šiuo metu grupės būgnininkė taip pat išėjusi motinystės atostogų, todėl ją pavaduoja „Žalvarinio“ būgnininkas Ilja Molodcovas, kurį merginos pagarbiai vadina direktoriumi, - aut. past.)

Ugnė: Dėl to nebuvo kalta motinystė. Mes pačios buvome kaltos.

Mantė: Buvome viena nuo kitos pavargusios. Tačiau motinystė čia tikrai niekuo dėta. Kai laukiausi pirmojo sūnaus, repetavau iki devinto mėnesio. Po to praėjus savaitei po jo gimimo vėl grįžau į sceną. Į repeticijas dar važinėdavau dviračiu. (Šypsosi.)

- Kuriai gimė mintis atkurti grupę?

Ugnė: Susitikome per vieno klubo gimtadienį. Tada paklausėme viena kitos: „Tai gal grojame?“

Mantė: Po savaitės jau visos repetavome.

- Ir šiais metais sugrįžtuvių proga „Velnio akmenyje“ pasirodėte labai nerokerišku įvaizdžiu - pasipuošusios praėjusio amžiaus močiučių rūbais...

Mantė: Mano kaime pilna tokių drabužių. Visi nesuprato, ar mes juokaujame, ar rimtai nusiteikusios. Kelionė į „Velnio akmenį“ buvo labai linksma - pasiėmėme senovinius lagaminus, cigarečių „Kastytis“, vyno-rašalo, trilitrinį rūgpienio stiklainį. Netoli Anykščių išlipome iš automobilio, ėjome per kaimus arklio ieškoti, kad nusigautume iki festivalio vietos. Tačiau neradome.

Aura: Pirmasis mūsų pasirodymas buvo ne festivalyje „Velnio akmuo“. Pirmąkart po pertraukos koncertavome Kazlų Rūdoje, baikerių šventėje.

Ugnė: Ne, - dar anksčiau. Kovo mėnesį pasirodėme grupės „Sportas“ gimtadienio koncerte.

Mantė: Tačiau grįžusios labai nesireklamuojame. Dar neturime visos programos.

- Rokeriai vyrai dainuoja apie seksą, alų, kartais net apie meilę, o apie ką dainuoja merginos rokerės?

Mantė: Stengiamės nedainuoti nesąmonių apie meilę.

Ugnė: Apdainuojame savo nuotykius, su kuriais susiduriame gyvenime.

Mantė: Iš savo muzikos nedarome kokio nors klausomo meno. Kuriame tokią muziką, kad visiems būtų linksma.

Mes grojame linksmai, tiesiog nesame profesionalės. Dainuojame chebrai, kuriai patinka linksma muzika, o ne tiems, kas ateina tik pakritikuoti ar piktdžiugiškai pasijuokti. Nors dabar jau tokių priešiškai nusiteikusių nebėra. Dabar visi kaip tik labai giria ir nori padėti. Pasikeitė muzikantų požiūris į mus.

- Tad kaip dabar kolegos muzikantai priima?

Mantė: Kai susirinkome drauge vėl repetuoti, studijoje buvo toks vyrų antplūdis! Į mūsų grupę prašėsi ne šiaip muzikantai iš rūsio, bet garsių grupių vyrai. Vienas siūlėsi trikampiu skambinti, kitas - metalofonu, trečias netgi barškučiais, - kad tik priimtume į grupę.

Aura: Bet mes tokiai plėtrai dar nesame pasirengusios.

- Tačiau vienas vyras vis dėlto groja jūsų grupėje - Ilja iš „Žalvarinio“...

Mantė: Bet jis moka puikiai užsimaskuoti. (Juokiasi.)

- Ugne, tu koncertuoji ir su kita grupe „Dizzy Rockets“. Kuo skiriasi moteriškas kolektyvas nuo vyriško?

Ugnė: Jie moka groti. (Juokiasi.)

Mantė: Tobula grupė turi atrodyti taip: vienas turi būti gražuolis, kitas mokėti groti, trečias - bendrauti su publika, o kitas šiaip girtas šlaistytųsi.

- Kaip jūs pasiskirstėte šiais vaidmenimis?

Aura: Kiekviena iš mūsų turi visas šias savybes.

Ugnė: Bet, manau, galime konstatuoti faktą, kad direktorius groti moka už mus visas geriausiai.

- Gal jums ir reikėjo tvirto vyriško kumščio, kad moteriškame kolektyve šiokią tokią discipliną įvestų?

Aura: Iš tiesų, kai atėjo Ilja, mes labai susiėmėme. Mat bijojome, kad po kelių repeticijų išeis.

- Ar mamos įvaizdis suderinamas su roko muzikantės?

Mantė: O kodėl vyrauja toks požiūris, kad mamos įvaizdis su kuo nors nesuderinamas? Vienas kitam visai netrukdo.

Ugnė: Esame švelnios ir rūpestingos mamos.

Mantė: Visos mamos susigalvoja sau visokių veiklų. O kuo bloga mūsų? Juk nesivadovaujame šūkiu: „Sex, drugs and rock‘n‘roll“ („Seksas, narkotikai ir rokenrolas“). Mes renkamės tik rokenrolą.

Parengta pagal dienraščio "Vakaro žinios" priedą "Geras!"