JAV žvalgybos vadovas: Balkanai kelia grėsmę Europos stabilumui

JAV žvalgybos aukščiausio rango pareigūnas antradienį įspėjo, kad nuolatinė etninė įtampa Bosnijoje ir Hercegovinoje yra didžiausias iššūkis siekiant išsaugoti stabilumą Europoje.

Nacionalinės žvalgybos direktorius Dennis Blairas rašytiniame pareiškime įstatymų leidėjams nurodė, kad šioje Balkanų šalyje jaučiamas padidėjęs priešiškumas tarp kroatų, musulmonų ir serbų bendruomenių, ir aštrėjant jų pozicijoms gali kilti grėsmė šios silpnos valstybės stabilumui.

D.Blairas pabrėžė, jog susirūpinimą taip pat kelia nuolatinės Rusijos pastangos daryti įtaką savo buvusioms sovietinėms kaimynėms, ypač Gruzijai, nurodęs, jog tai gali kelti grėsmę Maskvos santykiams su Vašingtonu.

Pasak D.Blairo, regione tęsiasi "sporadiškas nedidelio masto smurtas", kuris gali išprovokuoti susirėmimų atsinaujinimą.

Rusija ir Gruzija 2008 metų rugpjūtį penkias dienas kariavo dėl dviejų nuo Gruzijos vienašališkai atsiskyrusių regionų.

Ginkluotas konfliktas taip pat gali įsiplieksti tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, kurios nesutaria dėl Kalnų Karabacho regiono, nurodė JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius.

Šį anklavą Azerbaidžano teritorijoje po šešerius metus trukusio ginkluoto konflikto, per kurį žuvo apie 30 tūkst. žmonių, o milijonas buvo priversti palikti savo namus, kontroliuoja armėnų pajėgos. Konfliktas baigėsi 1994 metais paliaubomis.

Bosnija ir Hercegovina tebėra padalyta į du autonominius vienetus - Bosnijos ir Hercegovinos federaciją ir Serbijos respubliką. Ši federacinė valstybė buvo įkurta pagal Deitono taikos susitarimą, užbaigusį pusketvirtų metų trukusį kruviną pilietinį karą.

Bosnijai ir Hercegovinai vadovauja kolektyvinė institucija - Prezidiumas, kurį sudaro po vieną kiekvienos etninės bendruomenės - bosnių, kroatų ir serbų - atstovą, o jie dažnai įsivelia į aršius kivirčus dėl to, kokia turėtų būti federacija.

D.Blairas sakė, kad Bosnijos serbai, siekiantys didesnės autonomijos Serbijos respublikai, nori atsisakyti kai kurių pakeitimų, numatytų Deitono susitarime. Tai, pasak Nacionalinės žvalgybos direktoriaus, prisideda prie to, kad didėja įtampa tarp etninių bendruomenių.

Tuo pat metu Bosnijos musulmonai ir kroatai nori, jog būtų panaikintas šalies padalijimas, kad ji galėtų sparčiau siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), nurodė T.Blairas.

"Nors šaliai negresia didelio masto smurtas ar formalus skilimas, jos politiniame procese vis dar dominuoja etniniai klausimai, o reformų įgyvendinimas įstrigo dėl kivirčų tarp trijų pagrindinių etninių bendruomenių", - pažymėjo pareigūnas.

Kosovui, kuriame tarp serbų mažumos ir gyventojų daugumą sudarančių etninių albanų tebetvyro didelė įtampa dėl vis dar padalyto šiaurinio sektoriaus, taip pat reikia nuolatinio JAV ir Europos dėmesio, kad būtų išsaugotas stabilumas, nurodė D.Blairas.