Tadas Blinda. Pradžia

Daugiau nei 3 milijonai. Brangiausias iki šiol sukurtas lietuviškas filmas. Ilgiausiai atidėliota premjeros data ir pasiaiškinimai. Patirties kine neturintis popdainininkas - pagrindinio aktoriaus vaidmenyje. Iš Maskvos "importuotos" žinomos aktorės. Publikai šis mišinukas bus patiektas jau penktadienį. Ar atsipirks?

Čia iš anksto filmą mačiusiųjų nuomonės susikerta. Vieni tvirtina, kad jis bus ypač sėkmingas - juk ir epas, ir meilė, ir popsaldainiukas. Kurie ne kurie sau leidžia spėlioti, kad jis pagal žiūrovų skaičių pralenks rekordus pasiekusią komediją "Zero 2", kuri prieš keletą metų kino teatruose surinko apie 70 tūkst. žiūrovų ir 1 mln. litų pajamų.

Kiti tuo tarpu - tiek filmą mačiusieji, tiek ne - tvirtina, kad Manto Jankavičiaus pasirinkimas čia buvo prastas ir pranašaujantis skystos kopijos dalią, o jaunasis Tadas Blinda filme iš charizmatiško maištininko ir damų kinkas drebinančio alfa vyro tapo romantiška mazgote veršio akimis.

Vienas komentatorius nuoširdžiai nusistebėjo: "Buvo tas Tadas Blinda su Vytautu Tomkumi, buvo ta istorija, kam dabar reikėjo jos vėl, tai nei aktualu, nei įdomu, nesuvokiu." Žmonės filmo dar nematė, tačiau visas internetas skamba paburbėjimais - niekas neprilygs originaliajai istorijai su Vytautu Tomkumi. Tai kas, kad sukurta ji buvo tais laikais, kai apie išsilaisvinimą kalbėti buvo sudėtinga.

Pasižiūrime į pasaulinę patirtį. Robinų Hudų kine buvo tiek, kad jau nebesuskaičiuosi, tad pasižiūrėkime į kitą populiarią Holivudo frančizę - Betmeną.

1989 metais "Betmenas" ir "Betmenas" grįžta jį įkūnijo Michaelis Keatonas. Tuomet, kai 2005 metais turėjo pasirodyti iš naujo pradėta filmuoti istorija su Christian Bale, vyresnieji burbėjo - kam visa to reikia, geresnio už M. Keatoną vis tiek nebus. Pasirodė, kad ne tik bus, bet tą gali padaryti saldaus veidelio aktorius, per pusmetį vaidmeniui priaugęs 50 kilogramų raumenų. Žmogaus-šikšnosparnio ("Betmenas. Pradžia" ir "Tamsos riteris") prikėlimas iš numirusiųjų gavo ne tik dešimtis apdovanojimų, bet geriausiu amžiaus pasirodymu ekrane tituluojamą Heath Ledger Džokerio įkūnijimą. Tad nauja ne visuomet reiškia bloga.

Kitas klausimas yra herojaus "suskystėjimas". Holivudinė priešistorių tradicija diktuoja ". Pradžia" filmų scenarijų: didelis, vyriškas pasaulio gelbėtojas kažkada taip pat buvo pasimetęs paauglys, kuris į žudynių mėsmalę niekuomet nė nenorėjo patekti. Viską čia lėmė aplinkybės: Betmeno tėvai buvo nužudyti, teko keršyti. Žmogų-vorą užauginusį dėdę nužudę plėšikas, kurio jis nepagavo, vengdamas naudotis savo galiomis. O Supermeną iš viso išmetė į kitą planetą, o paskui dar ir pribaigti bandė. Visa tai turi priežastį - žiūrovui mieliau žiūrėti į istoriją, kurioje jis galėtų (susiklosčius kokioms nors hipotetinėms aplinkybėms) atpažinti save.

Lietuviai uoliai sekė pagal visas populiariojo kino tradicijas - to neslėpė ir kūrėjai. Pati filmo koncepcija, pasakojo kūrėjai, yra Tado jaunystė "Čia būsimasis svieto lygintojas - vos išaugęs iš paauglystės, iki šiol nesusidūręs su ypatingais likimo išbandymais, kol kas neturintis jokių atsakomybių. Jis gyvena linksmai, nerūpestingai, nekuria didelių ateities planų." Tadas Blinda buvo prikultas už tai, kad bandė kišti nosį ten, kur nereikia, o tuomet jau viską sutvarkė aplinkybės. Ir, kaip remdamasis universalia herojaus istorijos formule, teigė scenarijaus autorius Jonas Banys, Blindai iš jaunystės tenka "išlipti" tuomet, kai jis supranta, jog jis yra atsakingas ne tik už save ir savo nerūpestingą būtį, bet ir už daugelio žmonių gyvybes.

Ar Mantas Jankavičius tinkamiausias jaunojo Tado vaidmeniui? Kaip pripažino pats dainininkas, sunkiausios scenos jam buvo meilės, tai matosi ir ekrane - nedrąsos čia išties netrūks. Netobulos bus ir konfliktinės situacijos. Tačiau būtent ši nedrąsa, nors ir gerokai nervindama suaugusius žmones, sukrovė milijardus žibančių "Saulėlydžio" vampyrų kūrėjams - tokia romantika yra mieliausia meilės istorijų žiūrėtojams (ar žiūrėtojoms).

O vyrams filme "pabarstyta" porcija kovos scenų, mužikiškos kalbos ("subinių", "špygų taukuotų", "bobų" ir panašių sentencijų tikrai netrūksta) bei nuorodų į juokingus visuomenės reiškinius. Tarkime, blogietis, isteriškai klykiantis "Šikau ant tokio gyvenimo! Šikau ir tapšnojau!").

Tad košė sumaišyta pagal visas formules. Kartais lietuviškas teatrališkumas, tiesiog neišvengiamas mūsų kine, prasimuša, bet juk epas - istorinis, tad ir erzina ne taip. Tik dar nežinia, ar kūrėjai drįs plaukti į tarptautinius vandenis. Žinia - nei lenkams, esant tokioms politinėms aplinkybėms, nepatiks, nei rusai savo istorinių figūrų tokioje šviesoje prisiminti norės. Mūsų herojai įdomiausi tik mums patiems.