Paveldėtojai

Nuėjau ir aš pasižiūrėti kino dramos „Paveldėtojai" (The Descendants), kurioje pagrindinį vaidmenį sukūręs aktorius George'as Clooney pelnė pagrindinį „Auksinio gaublio" apdovanojimą. Melancholijos mėgėjas režisierius Alexander Payne („Apie Šmitą", „Myliu tave, Paryžiau") šįkart ir vėl nenuklydo nuo savo potraukio. Filmas gavosi išties liūdnas.

Filmo teigiamos pusės - gražūs Havajų vaizdai ir puikūs aktoriai. Kalbu ne tik apie G. Clooney. Aktorė Shailene Woodley, suvaidinusi sunkaus charakterio paauglę dukrą, tikrai verta pagyrų - juk po blogiukės maištininkės kauke slypi kažkas daugiau, ką ji puikiai atskleidė. O kalbant apie vaizdus - dideli pagyrimai operatoriui, kuris sumontavo daugybę stambių planų. Smagu, kai kino teatre beveik gali jausti lietų ar gyvai mėgautis nepaprasto grožio slėniu.

Vis dėlto juosta man nepaliko didelio įspūdžio, todėl nesinori girti ir sakyti tą patį, ką kalba dauguma. Taip, drama apie vertybes, taip G. Clooney labai tinka susimąsčiusiojo ir pražilusio verslininko-tėvo vaidmuo, tačiau tai ne tas filmas, kuris paliestų giliausius širdies užkaborius ar apie kurį dar galvotum kitą dieną. Manau, dramai nepavyko iki galo išrutulioti šiandienos šeimų skausmą (esantį net ir Havajuose!), jis šioje juostoje dažnai atsiskleisdavo dirbtinumu ir ašarų upėmis.

Verdiktas: šventė akims (juk Havajai!), bet katarsio po filmo nesitikėkite.