Karo žirgas

"Nepamiršti nosinės", - tokia mintis sukosi prieš ruošiantis į vieną paskutiniųjų Holivudo režisieriaus Steveno Spielbergo dramų "Karo žirgas" ("War Horse"). Išklausiusi savo aplinkos nuomonių, kad žiūrėdama šį filmą išverksiu visas turimas ašaras, žinoma, nesitikėjau nieko kito, tačiau, kaip aš nustebau...

Dar prieš penktadieninę filmo peržiūrą išliaupsintas ir 2011-ųjų metų bene geriausia juosta kino kritikų įvardintas Holivudo genijaus filmas Lietuvos publikai atrodė pakankamai ištęstas ir nuobodus.

Taip taip... iki begalybės prailgstančios I-ojo Pasaulinio Karo scenos, agrarinės kultūros "džiaugsmai" (arklys, besižnaibantis žąsinas, lietuje permirkusios ropės...) Beje, viso seanso metu neteko girdėti nė vienos kūkčiojančios personos!!! O ir servetėlių sudrėkusioms akims sausinti neprireikė. Ponai, tai kur gi drama? Gal mane pernelyg ramino šiai juostas sukurtas puikus garso takelis? O gal "užsižaidžiau" stebėdama, kad ir minimalius, vis tik specialiuosius efektus?

Nors sumeluočiau nutylėjusi, kad labiausiai stebint karinę dramą ramina jo siužetas, kuris panašėja į pasaką su laiminga pabaiga. Dramatizmo - ne tiek jau ir daug, karo - yra, bet filmo pradžia ir pabaiga - išties pasakiškos. Na, filmą gelbėja ir netikėtumo momentai bei humoras.

Scenarijus stiprus, prie muzikos - neprisikabinsi jausmai žadinami kas keliolika minučių, kad tik žiūrovai neužmigtų ir jie nemiega. Kai kurie jų stodamiesi po kino seanso netgi išlemena - "nice"...
Ir nesutikti negali.

Filmas "paperka" nuoširdumu ir emocijų kaita, todėl salę palieki lyg po realybės šou. Prakalbus apie tai nuopelnus galėtų prisiimti aktoriai Jeremy'is Irvinas (filme suvaidinęs Albertą), Tomas Hiddlestonas ir Benedictas Cumberbatchas. Vos nepamiršau gražuolio žirgo Džojaus... į kurį šioje juostoje sudėta visa kūrėjų viltis, įkvėpimas ir situacijos, kuriomis primenamas daugelio sutryptas žmogiškumas.

Kodėl verta pamatyti šį filmą? Nes jis negadins Jūsų nervų, leis pailsėti nuo IT eros, taigi, jei pc jau išjungėte, mėgaukitės naujausiu S. Spielbergo šedevru !
Tiesa, privalumas dar vienas - matyt, dėl šio filmo neteks stumdytis begalinėse eilėse. Premjerinį vakarą salėje sėdėjo vos 20 žiūrovų. Darau prielaidą, kad a) žiūrovus išgąsdino užklupusi žiema, b) neliko pinigų filmui (visą suėdė Lietuvos energijos sąskaitos), c) lietuviams senuko S. Spilbergo kūrinys - nė motais.