Kodėl merdi patriotiškas kinas?  

Dabar su pasididžiavimu galima prisiminti prieš daugelį metų sukurtą filmą apie Lietuvos didvyrį Herkų Mantą. O kokiais lietuviškų filmų herojais didžiuosis ateities kartos? "TV publika" domėjosi, kodėl iškilios Lietuvos istorinės asmenybės nėra vertos kino juostos.

Ne tam švaistomi pinigai

Herkų Mantą kitados vaidinęs aktorius Antanas Šurna tiki, kad režisieriai mielai kurtų filmus apie istorines asmenybes, jei tik būtų finansavimas. "Kino kūrėjai gal ir skirtų didesnį dėmesį lietuvybei, jei turėtų tam pinigų ar kokį nors palaikymą", - sakė aktorius. Anot jo, svarbiau yra ne specialiai kurti tautiškus filmus, bet sukurti tam tikrą meno koncepciją ir strategiją. "Dabar viskas, ką mes padarėme, tai nugriovėme kino studiją. Pastatys ten butus ir bus kaip gėdos simbolis. Aš savo vaikams pasakysiu, kad nueitų pažiūrėtų, kur kitados buvo kino studija", - apgailestaudamas sakė A.Šurna.

Paklaustas, ar, jo manymu, šiandien galėtų dar kartą atgimti Herkus Mantas, aktorius tuo neabejojo. "Žinoma, kad galėtų. Juk kiekvienas režisierius jį galėtų savaip traktuoti, priklausomai nuo laikotarpio, situacijos, požiūrio. Tai, mano manymu, būtų labai įdomu. Juk ir Tadas Blinda viename filme yra vienoks, kitame - kitoks. Ir niekas nežino, koks jis buvo iš tiesų. Juk niekas jo nematė", - svarstė aktorius.

Jis apgailestavo, kad valdžia, užuot leidusi pinigus išties reikalingiems dalykams, švaisto nežinia kam. "Buvo išleisti milijonai Kultūros sostine. Už tuos pinigus buvo galima pastatyti apie 20 istorinių filmų ir jie būtų atstovavę Lietuvai užsienyje kaip reikiant. O mes pristatėme kažkokių burbulų su užrašu "kultūra", kažkokį vamzdį... Trumpam reikalui atlikti jis tinka, užstoja nuo žmonių, o daugiau kam - nežinau. Mano kaimynas sakė, kad tokį už 400 litų suvirintų", - pasakojo A.Šurna.

Entuziastų netrūksta

Režisierius Algimantas Puipa sutiko, kad kino finansavimas opus klausimas jau 20 metų. "Mes savo filmams gauname 4 mln. litų, estai - 20 mln. Negalime sukurti didesnės apimties filmo nei vienas kambarys, trys aktoriai ir viena gatvė. Vienintelis fenomenalus atvejis buvo "Tadas Blinda. Pradžia", - sakė kino kūrėjas.

Anot jo, entuziastų išties netrūksta, tačiau valstybės tai nedomina. Režisierius prisipažino žinąs bent kelis profesionalus, turinčius geros medžiagos istoriniams filmams. "Pavyzdžiui, vienas turi siužetą apie Pilėnus, Margirį. Labai rimtai jam ruošiasi, mačiau eskizus. Tačiau nefinansavo jo filmo, kai buvo istorinių filmų konkursinis metas. Žinau, kas nori kurti filmą apie sukilimo vadą Antaną Mackevičių. Žinau, kas turi parašytą scenarijų apie Emiliją Pliaterytę", - vardijo A.Puipa. Tačiau, pasak jo, visų šių filmų sąmatos siekia bent 5-8 mln. litų.

Kaip alternatyvą pilnametražiams filmams jis įvardijo filmų ciklus apie tam tikrus Lietuvos istorijos periodus. "Tai daro daugelis užsienio istorijos kanalų. Galėtų ir Lietuvoje tai būti kuriama. Užimtų režisierius, tuo metu nedarančius jokio didelio darbo", - svarstė kino kūrėjas.

Sumenkęs dėmesys kultūrai

Aktorius Regimantas Adomaitis sakė, kad pirmiausia reikėtų keisti požiūrį į meną. "Mano supratimu, dėmesys kultūrai yra sumenkęs. Net sovietiniais laikais rasdavo pinigų menui ir kultūrai paremti. O dabar, mūsų nepriklausomoje Lietuvoje, kažkodėl tų pinigų nebeatsiranda. Manau, kad viskas čia prasideda nuo mąstymo, nuo suvokimo, kad be kultūros neturėsime nei demokratijos, nei tikros nepriklausomybės. Elementariausiai demokratijai išsiskleisti reikalinga kultūra", - savo mintis dėstė aktorius.

Anot jo, žmogaus pirštai yra lenkti į save, todėl kiekvienas ieško naudos sau, pamiršdamas visuomeninį interesą. "Mūsų yra nedaug. Mes mažiukai. Yra žmonės, kurie gyvena tautiškomis idėjomis, jomis tiki, jiems tai rūpi, bet daugumai neberūpi netgi žodis "nepriklausomybė". Jis tapo toks nuvalkiotas, eilinis, nesuprantamas", - apie tautiškumą svarstė aktorius.

Jis apgailestavo, kad valstybė nesuranda pinigų kultūrai paremti. "Pinigų atsiranda, tačiau ne tiems dalykams, kurie tarsi yra nematomi, kurie neduoda mums tiesioginio, iškart apčiuopiamo rezultato. O kam to reikia? Apsieisime. Taip ir toliau gyvename ir brendame į tą žmogaus priklausomybės nuo savo ego liūną. Niekur taip nenueisime", - tvirtino kino kūrėjas.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV Publika"