Kodėl žiemą girgžda sniegas ir pokši tvoros?  6

Fizikos pamokas neretai mokiniai praleidžia nuobodžiaudami, tačiau užvėrę mokyklos duris daugelis nesugeba atsakyti į pačius paprasčiausius klausimus apie supantį pasaulį. Ką atsakytumėte savo atžalai, jei ji užklaustų, kodėl užpuolus šalčiams žingsniai priverčia sniegą girgždėti. O iš kur kilęs posakis – „šalta, kad net tvoros pokši“.

Nors tokia bėda turbūt ištiktų ne visus technologijos.lt skaitytojus, mat pas mus nemažai susirenka ir fizikos gerbėjų, tačiau turbūt atsiras ir tokių, kuriems šie klausimai sukels rūpesčių.

Tad jiems pagelbės Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docento Juozo Šulskaus pamąstymai, išsakyti portalo diena.lt žurnalistei Ugnei Karaliūnaitei.

Paklaustas, kodėl žiemą sniegas girgžda mokslininkas aiškino, kad garsas gali kilti dėl spaudimo metu suyrančių ledo kristalo darinių.

„Kai nukrinta temperatūra, susidaro mikro ledo kristalai, kuriuos užmynus, neatlaikę spaudimo, jie suyra“, – aiškino fizikas.

Lakesnę vaizduotę turintys gyventojai tiki, kad sniego girgždėjimą sukelia ėjimo metu nulūžinėjančios snaigių galūnėlės. J. Šulskus teigia, kad šiame paaiškinime gali būti dalis tiesos.

„Juk snaigė ir yra mažas ledo gabaliukas. Kai kelios sušoka į vieną stipresnį darinį, ėjimo metu jis gali lūžti“, – pasakojo mokslininkas. O gal sniego girgždėjimas – tai lyg maži žemės drebėjimai, kurių metu vyksta sniego sluoksnio deformacija?

„Gal mikrogyvūnams taip ir gali atrodyti, tačiau sniegas yra puri, bet tvirta sistema, kuri neatlaikius spaudimo prasprūsta. Vaikštant ant ledo garso negirdime, nes jis – vientisa sistema. Jis lūžta tik tada, kai neatlaiko spaudimo“, – aiškino pašnekovas.

Žinomą posakį, kad speigas verčia net tvoras poškėti, fizikai irgi gali paaiškinti labai paprastai. „Tvoros yra nelygios, įsigėrę vandens. Kai pradeda šalti, formuojasi ledas, kuris plečiasi. Besiplečiant ledui pradeda tvoros deformuotis ir poškėti“, – labai paprastomis fizikos tiesomis dalijosi fizikas.