Sveikata žiemą: 8 gynimosi nuo šalčio klaidos

Paspaudus šalčiams, medikai įspėja būti ypač budriems. Kuo mažiau laiko praleisti lauke. Pasak jų, gindamiesi nuo šalčio žmonės nertai pridaro klaidų.

1 klaida

Atsimenate, kaip mokė mus močiutės? Jeigu ant skruosto ar nosies atsirado balta dėmė, reiškia nušalote odą. Reikia ją stipriai ištrinti sniegu. Ir dar šiurkščia vilnone pirštine. Tai neteisinga.

Apšalusi oda tampa labai pažeidžiama, praranda elastingumą ir bet koks mechaninis jos veikimas gali ją sužaloti.

2 klaida

Seniau nušalus galūnes buvo rekomenduojama šildytis karštoje vonioje, jei yra galimybė pasikaitinti pirtyje. Tai irgi neteisinga. Staigus temperatūrų kontrastas gali ypač pakenkti, ir ne tik odai. Pasak gydytojų, gali net sustoti širdis. Todėl stipriai sušalusį žmogų reikėtų guldyti ne į karštą, o į šiltą (žmogaus kūno temperatūros – 36-37 C) vonią.

3 klaida

Sušalus ar apšalus rankas ar kitas kūno dalis, jos vis dar neretai tepamos įvairiais riebiais produktais: sviestu, aliejumi ir t.t. Tačiau riebus sluoksnis odą „uždaro“ ir sulaiko joje šaltį, kuris toliau skverbiasi į kūną, net jei žmogus atsiduria šiltoje patalpoje. Pirmiausia reikėtų nušalusias kūno vietas sušildyti šiltame vandenyje arba jas sutepti spiritu (ne ištrinti!). Ir tik po to, kai šaltis iš kūno pasitrauks, pažeistų vietų odą ne tik galima, bet ir būtina ištepti riebiu kremu.

4 klaida

Turbūt ne vienas yra girdėjęs arba net ir pats „išbandęs“ šaltyje liežuviu liesti metalą. Anksčiau ši vaikiška išdaiga buvo „gydoma“ verdančiu vandeniu. Tačiau tokį „gydymo metodą“ galima pavadinti žiauriu, nes po jo ant liežuvio atsiranda pūslių, t.y. jis nudega. Pakanka prilipusį liežuvį ar lūpą aplieti kambario temperatūros vandeniu ir problema bus išspręsta.

5 klaida

Taurelė karčiosios per speigus – kone vienas neteisingiausių bandymų sušilti. Taip, veikiamas alkoholio kraujas teka greičiau. Tačiau alkoholis plečia kraujagysles, todėl šiluma iš organizmo pasišalina dvigubai greičiau.

6 klaida

Dažnai per didelius šalčius mamos vaikams nosį ir burną užriša šiltu šaliku. Vaiko iškvepiamas oras susigeria į šaliką ir veikiamas šalto oro šis apledėja. Oras, kuriuo vaikas kvėpuoja pro tokį šaliką tampa dar šaltesnis ir nosiaryklė nespėja jo sušildyti iki reikiamos temperatūros. Todėl vaikas gali susirgti angina ar, dar blogiau, plaučių uždegimu.

7 klaida

Mamos ir močiutės vesdamos vaikus į lauką mauna jiems po kelias poras vilnonių kojinių. Po to įspraudžia kojas į batus. Tai didžiulė klaida. Pirmiausia suspaustose kojose sutrinka kraujotaka. Antra, dingsta oro pagalvė, kuri sudaro barjerą šalčiui. Todėl kojos šąla daug labiau nei su vienomis kojinėmis.

8 klaida

Nerekomenduojama išeiti į lauką iš karto po dušo arba išgėrus karštos arbatos. Nuo šilumos išsiplėtusioms kraujagyslėms reikia duoti laiko, kad susitrauktų. Taigi į lauką vertėtų eiti ne anksčiau kaip po 30-40 min.

Verta žinoti:

Maisto racionas žiemą taip pat turėtų šiek tiek keistis. Esant šalčiams rekomenduojama valgyti kaloringesnį maistą ir gerti šiltus, saldžius gėrimus, nes tuomet organizmas pasigamina daugiau energijos, o kūnas ilgiau išlaiko šilumą.