Europos gimdos kaklelio vėžio asociacija (ECCA) paskelbė gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, kuria siekiama atkreipti dėmesį į gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją bei paraginti Europos politikus ir visuomenės sveikatos veikėjus įvertinti prevencijos programų teikiamą naudą. Tokiai iniciatyvai pritaria ir Kauno sveikatos mokslų universiteto klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė doc. Astra Vitkauskienė.
Pasak doc. A.Vitkauskienės, nors Kauno klinikose jau kelerius metus gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimą moterims atliekame itin moderniomis technologijomis, tačiau juo pasinaudoja tik per 100 moterų per mėnesį, nes šis tyrimas nėra įtrauktas į valstybinę patikros programą, moterys už šį tyrimą turi susimokėti pačios.
Šiuo metu Lietuvoje vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą Valstybinė ligonių kasa dengia tik klasikinės citologijos tyrimo kaštus. Tačiau klasikinės citologijos metodu pasiekiamas tik apie 55 proc. gimdos kaklelio pakitimų (CIN2+) nustatymo jautrumas. Šiuo metodu galima nustatyti ir pamatyti tik ląstelių pakitimus, kai liga jau būna pažengusi.
Pasak doc. A.Vitkauskienės, Kauno klinikose ŽPV tyrimas atliekamas kombinuojant skystųjų terpių metodą, naudojant SurePath ir Hybrid Capture 2 (HC2) technologiją. Šių technologijų dėka nustatomi gimdos kaklelio pakitimai ir jų sukėlėjai aukštos rizikos ŽPV tipai (16/18/31/33/35/39/45/51/52/56/58/59/68). Taikant šį kompleksinį tyrimo metodą galima tiksliau atskirti normą ir patologiją, t.y. galima pastebėti ne tik pradinius ląstelių pokyčius, pažeidusius tik keletą ląstelių bet ir atvirkščiai, atmesti klaidingus patologinius rezultatus.
ŽPV nustatymo metodas paremtas RNR zondo hibridizacija, o tai leidžia išvengti klaidingų rezultatų, nes RNR zondas padengia visą ŽPV genomą. Tuo tarpu tiriant kitais metodais naudojami tik trumpi zondo fragmentai, kurie gali tiesiog nerasti taikinio ŽPV genome, nes šios rūšies virusai genetiškai gana nestabilūs, dažnai mutuoja.
