Psichologija: kaip suteikti gyvenimui džiaugsmo?(5)

Tai, kuo vadovaujamės, ne visada yra teisinga. Paradoksalu, tačiau norėdami gyvenime kuo daugiau pasiekti, daug ką darome atvirkščiai. Susipažinkite – gyvenimo pamokos, kurias reikia išbraukti iš mokslo tiesų.

Būk rimtas – į gyvenimą žvelk suaugusiojo akimis

Jei apsilankytumėte svetainėje www.wefeelfine.org, pamatytumėte, kokias emocijas realiu laiku patiria žmonės visame pasaulyje. Duomenys atnaujinami kas dešimt minučių, kol puikiai sukurta ieškojimo sistema išfiltruoja visus su jausmais susijusius internetinius įrašus ir juos pateikia spalvotų „debesėlių“ forma. Šioje svetainėje taip pat galima pamatyti populiariausių jausmų sąrašą, kuris skirtingose šalyse skiriasi. Populiariausi žmonių savijautos apibūdinimo žodžiai geriau, blogai, gerai nestebina. Tačiau jei tarp įrašų sugalvotumėte paieškoti žodžio linksma, tektų nemažai paplušėti. Šis smagus jausmas tėra vos 145 vietoje tarp minimiausių emocijų visame pasaulyje. Ar tai reiškia, kad žmonėms neberūpi linksmintis? O gal šį jausmą iš tiesų retai patiriame?

Nuo mažens tėvai mus mokė surimtėti: „Užteks šėlioti, eik ruošti pamokų… Suvalgyk šparagines pupeles, tada gausi skanėstą.“ Panašiais raginimais ar papirkimais suaugusieji bando auklėti ir „nuleisti ant žemės“ savo vaikus. Juk gyvenimas skirtas ne tik linksmybėms ir skanėstams! Kuo toliau, tuo mažiau skiriame laiko mėgstamiems užsiėmimas  – reikia pabaigti mokyklą, universitetą, susirasti darbą. Šėlsta tik lengvabūdžiai ir nevykėliai. Ar tikrai? Profesoriaus Stuart Brown teigimu, toks mąstymas neatitinka realybės. Mes visai be reikalo šaliname linksmybes iš savo gyvenimo, tikėdamiesi, kad tai padės iškovoti sėkmę ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tačiau žaismingumo, užsidegimo priešingame poliuje randame ne darbą, bet depresiją, apatiją. Kaip teigia S. Brown, žaidimai ir linksmybės yra neatsiejama tobulėjimo ir vystymosi dalis. Prisiminkite, kaip jautėtės paskutinį kartą po mėgstamos veiklos – energingas, pilnas motyvacijos, užsidegęs, švytintis.  Žaidimai ir smalsumas skatina vaikus tyrinėti, tobulėti ir sužinoti tiek daug apie juos supantį pasaulį. „Tai tarsi fiziologinė funkcija, padedanti žmonėms gyventi laimingiau, optimistiškiau, sveikiau“, – teigia S. Brown. Tad kodėl stengiamės tapti kuo rimtesni ir skubame suaugti? Kiekvieno žmogaus sieloje tūno vaikas, trokštantis išsilaisvinti, būti spontaniškas, kūrybiškas, žaismingas. Tik jį išlaisvinę galime pasijusti laimingi. Ir tam nereikia laukti laisvalaikio, atostogų ar darbo pabaigos. Profesoriaus Ben Fletcher manymu, kad ir kokios būtų aplinkybės – nėra pinigų, gresia skyrybos ar darbo praradimas, – galima išmokti suteikti kasdienybei žaismingumo. Vienas didžiausių to priešų – rutina ir bijojimas apsikvailinti. Jei kasdienybei suteiktumėte ko nors naujo, pamatytumėte, kaip keičiasi ir jūsų būsena. Naujovės ugdo lankstumą, o kuo asmuo lankstesnis, tuo lengviau jis prisitaiko prie gyvenimo aplinkybių ir randa būdų kovoti su įvairiomis kliūtimis. Lankstūs žmonės rečiau patiria nerimą ir depresiją. O kuo lankstesni esame, tuo būsime atviresni įvairiems gyvenimo džiaugsmams ir linksmybėms. Tad ko laukiate?

Keletas patarimų, kaip suteikti gyvenimui džiaugsmo:

* Prisiminkite, kokie dalykai jus džiugindavo vaikystėje, ir palyginkite juos su dabartimi. Ar vis dar skiriate laiko piešimui, vaidinimams ir šokinėjimui ant lovos? Suteikite vaikystės džiaugsmo savo rutinai.

* Kiekvieną dieną padarykite ką nors naujo. Pavyzdžiui, išbandykite naują restoraną, padarykite meno kūrinį iš ant darbo stalo gulinčių priemonių, į darbą važiuokite nauju keliu, užkalbinkite gatvėje žmogų ir t. t. Pamatysite, kaip tokie, net nedideli veiksmai, įpučia gyvybės ir spalvų gyvenimui.

* Būkite pasiruošęs paeksperimenuoti. Išbandykite skirtingus užsiėmimus ir atraskite tuos, kurie jums suteikia daugiausia džiaugsmo. Galbūt atrasite sričių, apie kurias anksčiau nė nepagalvojote.

* Būkite žaismingas ne tik laisvalaikiu. Taisyklių, reglamentuojančių linksminimosi laiką, nėra. Net ir skaitydamas svarbų pranešimą auditorijai, galite įsivaizduoti, kad kalbate susidomėjusiems draugams prie indėnų laužo.

Siek gyvenimo be streso

„Kokie būtume laimingi, jei gyvenime nepatirtume streso?…“ Ar ne taip pagalvojame pajutę besidaužančią širdį? Tačiau, kaip rodo tyrimai, laimingiausi ir sveikiausi žmonės yra ne tie, kuriuos gyvenimas lepina, bet tie, kurie retkarčiais patiria nedideles streso dozes. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų.

Nors dauguma įsitikinusi kitaip, stresas nėra blogai. Žinoma, ilgai trunkantis stresas, pavyzdžiui, stichinės nelaimės ar gyvenimas skurde, kenkia žmonių gerovei, tačiau nedidelis jo kiekis užgrūdina ir yra reikalingas visaverčiam gyvenimui. 2000 žmonių turėjo papasakoti apie patirtus neigiamus gyvenimo įvykius – skyrybas, ligas, artimojo mirtį, stichines nelaimes ir t. t. Taip pat apibūdinti pasitenkinimą dabartiniu savo gyvenimu, santykius ir situaciją darbe. Tyrėjai dalyvius stebėjo dvejus metus. Kaip parodė rezultatai, kuo daugiau neigiamų įvykių ir streso buvo patyrę asmenys, tuo mažiau jie buvo patenkinti dabartiniu gyvenimu. Nieko naujo. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad stresas ne visada vedė į blogesnį rytojų. Kelis neigiamus įvykius praeityje patyrę dalyviai buvo net laimingesni nei asmenys, kurie teigė neišgyvenę stiprių emocijų. Kitaip tariant, rasta streso saldžioji pusė – per daug streso kenkia gyvenimui, tačiau tinkamos jo dozės jį paskanina. Manoma, kad nedidelė neigiama patirtis padeda išsiugdyti reikiamų įgūdžių, „užsiauginti raumenų“ ir, kai reikia, lengviau įveikti kylančius iššūkius.

Kitame eksperimente dalyvavo stuburo skausmo kamuojami žmonės. Išanalizavus duomenis nustatyta, kad asmenys, kurie gyvenime yra patyrę saikingų streso epizodų, yra geriau prisitaikę ir vartoja mažiau medikamentų nei asmenys, gyvenime nepatyrę didelio streso ar jaučiantys nuolatinę įtampą.

Trečio eksperimento tiriamieji turėjo įkišti rankas į ledinį vandenį ir nusakyti jaučiamo skausmo lygį. Mokslininkai siekė pažiūrėti, kurie žmonės linkę katastrofizuoti savo patirtį. Mažiausiai skausmu skundėsi tie asmenys, kurie praeityje buvo patyrę nedaug neigiamų įvykių. Skausmą labiausiai išpūtė gyvenimo „lepūnėliai“ ir „nuskriaustieji“. Šie rezultatai nestebina – jei patyrėte daug neigiamų įvykių, greičiausiai tikėsitės dar blogesnių ateityje, o jei iki tol gyvenote be streso, naujas pojūtis išgąsdins ir šią patirtį dar labiau išpūs. Asmenims, kuriems pavyko įveikti kliūtis, nauji iššūkiai neatrodo tokie baisūs. Jei pavyko išgyventi tada, kodėl turėtų nepavykti ir ateityje?