Mūsų savijauta ir orai

Seniai pastebėta, kad orai veikia žmones. Kiekvienas žmogus turi stabilumo ribas – gali neskausmingai ištverti tam tikrus temperatūros, drėgmės, slėgio, natūralaus ir dirbtinio spinduliavimo pokyčius. Šios ribos priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, treniruotumo. Maži vaikai, pagyvenę ir tam tikrų negalavimų turintys asmenys oro pokyčiams yra labiau jautrūs.

Provokuoja migreną

Žmogui geriau, kai santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis per parą svyruoja nedaug. Ypač nepalanku, kai orai kontrastingi, vyksta staigūs slėgio pokyčiai, pučia stiprus vėjas, numatomi gausūs krituliai, didelis debesuotumas. Kanados mokslininkai nustatė, kad stiprus šiltas vėjas kažkodėl išprovokuoja migrenos priepuolius. Kol kas neaišku, kodėl sergantieji artritu gali kone minutės tikslumu nuspėti audros pradžią. Mat prieš stiprius vėjo protrūkius jiems ima labai skaudėti sąnarius.

Ir saulės spinduliai turi minusų

Visi žinome, kad šviečiant saulei nuotaika savaime pagerėja. Tačiau geras oras turi ne vieną trūkumą. Padidėjęs saulės aktyvumas, besaikis „maudymasis“ saulės voniose – sukelia riziką susirgti odos vėžiu. Nuo ryškios saulės šviesos būtina kuo toliau slėptis žmonėms, kenčiantiems dėl kataraktos. Ji pavojinga ir sergantiesiems epilepsija – gali išprovokuoti priepuolius.

Nereikia pamiršti, kad šiltu oru padaugėja virusinių skrandžio ir žarnyno susirgimų bei grybelinių infekcijų.

Vyrai reaguoja mažiau

Orams jautresni turintys žemą kraujospūdį, antsvorio, dažnai infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, reumatu, artritu sergantys žmonės. Orų pokyčius stipriai jaučia sergantieji ir depresija, neuroze. Į meteorologinius pokyčius labiau reaguoja melancholikai.

Įdomu, kad tarnautojai nuo orų priklausančiais dėmesio sutrikimais ir nuotaikos svyravimais skundžiasi dažniau negu darbininkai. Vyrus meteorologiniai veiksniai veikia mažiau negu moteris.

Maksimalus ir minimalus

Prisiminkime, kad didžiausias mirtingumas pastebimas žiemą, mažiausias – vasarą. Dažniau sergama taip pat šaltuoju metų laiku. Gripas, bronchitai, angina, plaučių ir širdies kraujagyslių ligos daug dažnesnės šiuo laikotarpiu. Vasarą vyrauja tik virusiniai skrandžio ir žarnyno susirgimai. Mirtingumas nuo piktybinių auglių metų laikų nepaiso.

Maksimalus sergamumas ir mirtingumas būna esant labai aukštai ar labai žemai aplinkos temperatūrai. Vasarą, nusistovėjus dideliems karščiams, padaugėja vyresnio amžiaus žmonių negalavimų.Ar orai negali susargdinti, pastūmėti žmogų kritiškam žingsniui? Juk pastebėta, kad savižudybių daugiausia pavasarį, mažiau rudenį ir žiemą. Tvirtinama: orai nieko nesusargdina ir nepastūmėja į savižudybę, tačiau gali išprovokuoti dar nepasireiškusią ar sustiprinti lėtinę ligą.

Parengė Teresė Kaunienė