Atsargiai: konsultacijos su vaistininku “nesiskaito”(9)

Prieš žengiant į vaistinę, pasirodo, reikia gerokai pastudijuoti medicininę literatūrą – neteisingai vaistininko rekomenduoti nereceptiniai preaparatai bei jų pašalinis poveikis gali gulti ant paties vartotojo sąžinės.

Nukentėjusių ligonių – ne vienas

Vaistų reklamose nuolat pabrėžiamas įspėjimas “prieš pradedant vartoti, perskaitykite informacinį lapelį ir pasitarkite su gydytoju arba vaistininku”, rodosi, neretai pakiša koją ligoniams. Konsultacijos saugumas neturėtų užliūliuoti - daugeliu atveju už vaistų vartojimą esate atsakingas pats.

“Draugė 8 mėnesių kūdikiui pirko receptinius antibiotikus, ir jai pardavė ne tuos... Kūdikis išgėrė anuos. Teko gerti iš naujo, kaisu ta pačia liga grįžo pas šeimos gydytoją, ir ji pastebėjo vaistininkės klaidą. Sakė, kad vaistininkė neatsiprašė ir dar naglai aiškino, kad pati mama kalta, kad nepastebėjo klaidos.” – po vienu straipsniu apie vaistus pasakoja komentatorė Jurga (kalba taisyta).

2006 metais spaudoje aprašytas ir atvejis, kuomet vaistininkės paklausiusi moteris nujaučiamus peršalimo simptomus nusprendė iš anksto “apgydyti” “TheraFlu” preaparatu. Moteris visą naktį vartėsi, duso, kol, išėjusi pakvėpuoti grynu oru, lauke prarado sąmonę. Pasirodo, jog "TheraFlu" ir kiti panašūs mišiniai, kuriuose daug pseudoefedrino, neigiamai veikia kraujospūdį, širdį, todėl tampa pavojingi.

“Šeimos vaistinės” klientė Lina skundų svetainėje piktinasi vaistininkų darbu. Moteris teigia, jog vaistinės darbuotojai ne konsultuoja, o paprasčiausiai rekomenduoja brangiausius produktus: “Nesuprantu “Šeimos vaistinės” darbo pobūdžio. Jūs bent truputėlį vertinate savo klientus? Kiek kartų pirkau jūsų vaistinėje, vaistininkas visą laiką kiša patį brangiausią man reikalingą vaistą, ir netgi ne tai, ko noriu. Prašiau tepalo nuo žvynelinės, bet kokio hormoninio, o man įkišo losjoną išsausėjusiai odai, ar tai normalu?” (kalba taisyta).

Tai – tik keli lietuviški su vaistais susijusių klaidų pavyzdžiai.

Ar galima pasitikėti instrukcija “pasitarkite su gydytoju arba vaistininku”?

Teisybės dėlei, vertėtų priminti, jog būtent reklamuojamų vaistų pardavėjai ir primena indikacijų skaitymo bei konsultacijų būtinybę. Visi vaistai yra skirstomi į receptinius ir ne – nuo to ir priklauso vaistininko atsakomybė.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Ramunė Visockytė Zebra.lt paaiškino: “Reklamuojami tik nereceptiniai vaistai. Vaistininkas vaisto negali skirti. Vaistininkas teikia konsultavimo paslaugą, t.y. suteikia informaciją apie vaistą ar kelis vaistus. Paaiškina, kuo jie panašūs ar skiriasi. Paaiškina, po kiek, kaip ir kada vartoti. Žmogus asmeniškai priima sprendimą - pirkti ar nepirkti nereceptinį vaistą, apie kurį sužinojo iš reklamos. Todėl vaistininko negalima laikyti atsakingu už neteisingai paskirtus vaistus, nes jis jų neskiria ir neverčia pirkti.”

Tad vaistų nuo peršalimo, galvos skausmo, o kadaise – net ir kontraceptinės tabletės – neteisingu gėrimu galima kaltinti tik save patį. Todėl labai svarbu atidžiai perskaityti vartojimo instrukcijas.

Kita vertus, receptiniai vaistai jau leidžia “ieškoti kaltų”. “Jei kalbėtume apie receptinius vaistus (kurie nereklamuojami), jau kita situacija. Vaistininkas privalo patikrinti gydytojo išrašytą receptą. Kartais ir gydytojai daro klaidas. Pavyzdžiui, recepte įrašyta "arkliška" dozė. Vaistininkas tai turi matyti...” – aiškina R. Visockytė.

Jei vaistininkas išties padarė klaidą, parduodamas receptinius vaistus, jis gali būti patrauktas atsakomybėn. “Suprantama, jog ir vaistininkas neapsaugotas nuo savo klaidų, kai parduoda receptinį vaistą. Tuomet skundas, jei žmogus skunžiasi, siunčiamas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Skundas nagrinėjamas. Jei nustatomos vaistininko klaidos, medžiaga perduodama Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytai Farmacijos specialistų kompetencijos vertinimo komisijai.” – aiškino valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė. Klaidą padaręs vaistininkas gali prarasti asmeninę licenziją – tiesa, tam turi būti sunkinančios aplinkybės, aiškino moteris. Pavyzdžiui, vaistininkas apsiriko ir pacientui pardavė ne recepte įrašytus vaistus ir ši klaida baigėsi paciento mirtimi. “Bet tokių atvejų dar nebuvo.” – pridūrė R. Visockytė.

Žinoti reikia dar prieš konsultaciją

Tačiau dažnai vaistų indikacijas reikia ne tik perskaityti, bet ir žinoti iš anksto. Vilnietė Laura pasakoja, kaip kartą vaistinėje buvo nemaloniai nustebinta – darbuotojai teko beveik paaiškinti, kokie preaparatai yra prieinami klientui.

“Pamenu, kad kažkada po nesėkmingo pedikiūro reikėjo tepaliuko pūliuojančiai žaizdai. Jį gavau tik pakėlusi balsą. Nors man buvo aiškinta, kad tokių tepaliukų nereceptinių nebūna, paskui paaiškėjo, kad visgi būna. Aišku, ant kosmetologijos salono pikta buvau labiau nei ant vaistininkės, bet nežinoti, kokios prekės yra savoje vaistinėje, nėra normalu. Kad man reikalingam tepaliukui visgi nereikia recepto, paaiškėjo tik tada, kai pradėjau vardinti man žinomus pavadinimus.”

Tad kartais paaišėja, jog norint įsigyti nereceptinių vaistų, “pasikonsultuoti” reikėtų dar prieš konsultuojantis vaistinėje.