Dažniausios žarnyno infekcijų protrūkių priežastys – rotavirusai ir salmonelės

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais Lietuvoje gegužės 5 dieną minima pasauline rankų higienos diena. Šią dieną paskelbė ir inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“ Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praėjusią (16-ąją) metų savaitę sumažėjo iki 53,2 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Roma Turauskaitė taip susigyveno su cukriniu diabetu, jog jį juokais vadina gyvenimo draugu. Visgi diabetas po 15 metų pateikė skaudų išbandymą – jaunai moteriai teko kovoti su regėjimą pasiglemžiančia akių liga, vadinama diabetine retinopatija. Roma tvirtina, jog niekada nebuvo pagalvojusi, jog ligos komplikacija gali būti skaudesnė už pačią ligą ir pabrėžia supratusi, kokia didžiulė laimė yra matyti.

Šiltasis sezonas jau beveik ant nosies. Su nekantrumu laukiame saulėtų ir šiltų dienų, o kol kas gaudome kiekvieną netikėtai atklydusį ir maloniai šildantį saulės spindulį. Saulės šviesa visada vaidino svarbų vaidmenį gamtoje ir jau 4,6 mlrd. metų daro įtaką beveik visiems mus supantiems gyviems organizmams, juose vykstantiems procesams. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena – saulės šviesa yra būtina gerai sveikatai palaikyti, tačiau labai svarbu suprasti ir jos neigiamą poveikį bei laiką saulėkaitoje leisti atsakingai.

Ar atkreipėte dėmesį, kad atšilus orams žmonės neretai sugeba peršalti. Jei taip jums patiems dar nebuvo nutikę, garantuotai pasitaikė jūsų artimiesiems ar pažįstamiems. Štai ir dabar – nori užsiregistruoti į polikliniką pas bet kurį šeimos gydytoją, o tau paskiria laiką po savaitės. Vadinasi, vėl daugėja sergančiųjų. Kur čia šuo pakastas?

„Nieko nežinau, laikas bulves sodinti!“ – internete plinta juokinga nuotrauka su tokiu užrašu, kurioje vyras su kastuvu ir bulvių maišu stovi patvory priešais sniegu nuklotą lauką. Panašu, kad nesibaigianti žiema nė motais ir erkėms, kurios paprastai tokiu metu jau gardžiuojasi gyvūnų ar žmonių krauju.

Įvairios košės – itin naudingos ne tik dėl energijos, kurios suteikia, bet ir dėl organizmui reikalingų medžiagų. Kad kasdien valgomos košės nepabostų, o jūs gautumėte dar įvairesnių vitaminų bei mikroelementų, praturtinkite jas skaniais priedais. Jūsų dėmesiui – trys įdomūs receptai, nepareikalausiantys nei ypatingų išlaidų, nei daug laiko, o rezultatas jus nustebins.

Šios piktybinės ligos aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Nors šiuolaikinė medicina kol kas nepajėgi iki galo išgydyti mielomos, naujos kartos medikamentų bandymai suteikia vilties, kad šią ligą galima sėkmingai valdyti.

Naujas virusas, kuris Didžiojoje Britanijoje pasiglemžė jau antro žmogaus gyvybę, pasak mokslininkų, yra daug pavojingesnis nei SARS, rašo dailymail.co.uk.

Džiovinti vaisiai – nepamainomas užkandis, gelbstintis, kai nėra galimybės pilnavertiškai pavalgyti. Taip pat būtent jais verčiau pakeisti saldumynus, nes vietoje beverčių medžiagų, pasisemsite organizmui reikalingų mineralų ir vitaminų. Džiovinamos gali būti praktiškai visos uogos ir vaisiai, šįsyk aptarsime tik kelis populiariausius.

Europos Komisijos duomenimis, rūkoriai vidutiniškai praranda 14 savo gyvenimo metų, o 94% rūkančiųjų pradeda rūkyti jaunesni nei 25– erių. Būtent dėl šios priežasties, norint mažinti rūkančiųjų skaičių, galvojama ne tik apie pagalbą metantiems rūkyti, bet ir apie tuos, kurie dar nepradėjo to daryti. Siekiant žalingą rūkymo įprotį daryti nepatraukliu vaikams ir jaunimui, Europoje numatoma drausti būdingo kvapo ar skonio tabako gaminius, kurie savo patrauklumu ne tik labiausiai veikia jaunimą, bet ir palengvina priklausomybę nuo nikotino.

„Nelabai tikiu staigiais pasikeitimais ir atsivertimais. Vis tiek kažkada ateina suvokimas, kuomet esi pasiruošęs pakeisti savo gyvenimo būdą ar įpročius“, – sako žinomas muzikos atlikėjas Andrius Mamontovas, jau 19 metų nevartojantis mėsos ir svaigiųjų gėrimų.

„Šiuo metu sveikatos semiuosi pušyne“, – sutikite, skamba šiek tiek švelniau, negu perkaręs žmogelis sutiktajam sakytų: „Gydausi Tuberkuliozės ligoninėje.“ Ir toks pasakymas ne mano, o tų žmonių sugalvotas. Tie, kuriuos ten sutikome, – paprasti ir anaiptol nesuvokiantys, kas yra gyvenimo puikybė, – jie Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės pacientai. Kovo 24-osios – Pasaulinės tuberkuliozės dienos proga užsukame dar sykį išgirsti, jog tuberkuliozė – tarsi rykštė, apie ją būtina kalbėti – nutylėti negalima.

Pagal vieną kurpalių sudaryta vaistų kompensavimo tvarka Lietuvoje labiausiai skriaudžia silpniausius – retomis ligomis sergančius ligonius. Išimčių valstybė nenumato net mažiesiems pacientams – vaikams.

Nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas inicijavo Lietuvoje unikalų tyrimą. Atrinkti savanoriai šeštadienį davė kraujo mėginius, kurie bus ištirti aiškinantis, kiek ir kokių cheminių medžiagų susikaupė jų organizme. Specialistai įspėja – su pavojingomis cheminėmis medžiagomis kasdien susiduriame kiekvienas, tačiau iki šiol jų poveikis organizmui nėra ištirtas.

Minint pasaulinę vandens dieną skelbiama, kad maždaug dešimtadalis planetos gyventojų neturi švaraus geriamojo vandens ir beveik trečdalis naudojasi lauko tualetais.

Ankstyvą pavasarį dar gana keblu įsigyti šviežių daržovių – nebent jos bus ne vietinės, o ir gana brangios. Tačiau ištvermingieji burokėliai ir morkos, jei buvo tinkamai laikyti, per žiemą išsilaiko beveik nepraradę naudingųjų medžiagų, tad pats laikas paruošti patiekalų iš jų. Atkreipkite dėmesį, jog morkas verčiausiai vartoti su trupučiu riebalų – pavyzdžiui, kokybišku bekvapiu rapsų aliejumi – nes tik taip organizmas sugebės pasisavinti šiose daržovėse esantį karoteną.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje užregistruoti 680 238 užkrečiamųjų ligų atvejai. Nors tai 8,7 proc. mažiau nei 2011 m. (745 283 atv.), sergamumas kai kuriomis ligomis smarkiai išaugo. Padaugėjo skiepais valdomų infekcijų, kuriomis dažniausiai serga vaikai, hepatito A, pedikuliozės, nėščiosioms pavojingos toksoplazmozės, erkinio encefalito atvejų.

Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.