Našlaitės — meilės ir išsiskyrimo simbolis

Pabandžiusieji auginti našlaites įsitikina, kad joms prižiūrėti ypatingų pastangų nereikia. Šios gėlės kilusios iš laukinių trispalvių našlaičių. XIX amžiuje ir vėliau darbavęsi selekcininkai iš jų sukūrė daugybę įvairiaspalvių veislių.

Padeda įsimylėjus

Našlaičių selekcija pirmi užsisėmė lordas Gambieras ir ledi Mary Elizabeth Bennet. Jie kryžmino našlaites iš įvairių vietų siekdami sukurti gerokai didesnius žiedus. Nors jie nebuvo tokie dideli kaip dabar, naujosios gėlės Britanijoje išpopuliarėjo labai greitai. Netruko našlaitės pavergti ir kitų pasaulio šalių gėlių mėgėjų širdis. Selekcininkai išvedė augalus, kurių žiedai gali būti visų vaivorykštės spalvų.

Ypatingas našlaitės žiedo akcentas – centre dažniausiai esanti originalios formos ir atspalvio dėmė.

Nuo seno tikima, kad našlaitės padeda įsimylėjus. Užtenka augalo sultimis suvilgyti miegančiojo akių vokus, ir šis prabudęs amžiams pamils išvystą žmogų. Anglijoje drovus jaunuolis gali prisipažinti meilėje mylimajai nusiuntęs išdžiovintą žiedelį ir užrašęs savo vardą. O štai prancūzai ir lenkai našlaites dovanoja išsiskirdami.

Yra iš ko rinktis

Našlaitės skirstomos į žiemines ankstyvąsias stambiažiedes, kurios pradeda žydėti balandžio pabaigoje įvairiaspalviais 4,5–5,5 cm dydžio žiedais, stambiažiedes, kurių skersmuo siekia žiedų 6–8 cm, ir gausiažiedes, žydinčiais itin gausiai anksti pavasarį, tačiau nedideliais smulkiais žiedeliais.

Našlaitės yra 10–25 cm aukščio daugiamečiai (įprastai auginami kaip dvimečiai) augalai. Sėjamos našlaitės antroje vasaros pusėje liepos–rugpjūčio mėnesiais, pražysta rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje ir žiedais džiugina iki šalnų. Intensyviausiai žydi kitais metais po sėjos, balandžio ir gegužės mėnesį.

Nemėgsta šešėlio ir drėgmės

Našlaitės sodinamos saulėtose vietose. Jei jos auga paūksmėje, mažėja žiedai, jų skaičius, ryškumas, ištįsta stiebai. Tiesa, tamsiuose gėlyno kampeliuose augančios našlaitės žydi ilgiau nei saulėtoje vietoje pasodintos jų giminaitės. Šios gėlės mėgsta neutralų, vidutinio sunkumo dirvožemį, drėgną priemolį. Vieta neturėtų būti permirkusi ar pavasarį užtvindoma, nes šaknims trūkstant oro augalai gali žūti.

Svarbu nepraleisti termino

Paprastai našlaitės dauginamos sėjant. Norint, kad gėlės pražystų tais pačiais metais, jos turi būti sėjamos uždarose patalpose vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Kitais metais našlaitės žydės gausiau, jei bus pasėtos birželio–rugpjūčio mėnesį. Sėjama eilėmis į gerai įdirbtą dirvą. Daigai prasikala po 6–14 dienų, uždengus agroplėvele dygsta geriau. Po 2–3 savaičių daigai pikuojami, rugsėjo mėnesį pasodinami į nuolatinę vietą 20–25 cm atstumu. Sėti reikia pagal veislei nurodytą terminą, svarbu, kad iki rudens šalčių augalas išsivystytų, bet nepradėtų žydėti. Vasario–kovo mėnesiais pasėtos ir vasarą pasodintos našlaitės bus dekoratyvios nuo birželio iki rugpjūčio.

Našlaites galima dauginti ir ūgliais. Taip gėlės dauginamos gegužę–birželį. Nuo krūmelių nupjaunami 2–3 mazgus turintys žali ūgliai. Sodinti reikia tamsesnėje vietoje 0,5 cm gylyje. Pasodinus auglius reikia laistyti, purkšti. Po 3–4 savaičių išsivysto šaknys. Dauginant našlaites anksčiau, jos pražysta vasarą arba rudens pradžioje, dauginant vėliau – kitų metų pavasarį. Rudenį pasodintas našlaites reikėtų pridengti eglišakėmis arba mulčiu, kuris nuimamas išėjus įšalui.

Nebijo persodinimo

Persodinti našlaites nesudėtinga, jos puikiai prigyja, net jei tuo metu žydi. Persodinti geriausia su dideliu žemės grumstu. Našlaites reikia gausiai laistyti, purenti dirvą. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, tinkamiausios – su kaliu ir fosforu. Pirmą kartą tręšiama 20 dienų po persodinimo, apie 20 g į kvadratinį metrą. Vegetacijos laikotarpiu tręšiama dar keletą kartų.

Papildoma informacija:

Našlaitės auginamos balkonuose, lauko vazonuose, iš jų formuojami spalvingi gėlyno įrėminimai. Našlaitės puikiai atrodo plačiuose ir žemuose vazonuose. Anksti nužydėjusias našlaites vasarą galima pakeisti kitais vienmečiais augalais – begonijomis ir kitomis kiliminėmis gėlėmis.

Gražiai našlaitės atrodo pasodintos pintame krepšyje ir kyšančios pro jo šonus. Tokių krepšių galima nusipirkti arba pasidaryti patiems. Imamas vielinis krepšys su specialiais įdėklais iš kokoso plaušų, vilnos ar perdirbtos medienos. Krepšys ir įdėklai užpildomi komposto ir dirvos mišiniu. Galima įmaišyti ir vandenį sulaikančių granulių. Prieš sodinant augalus, įdėkle reikia įpjauti 2–3 cm įpjovą, o tada pripildyti žemės. Tokį krepšį reikėtų stipriai pritvirtinti, nes su žeme ir augalais jis daug svers.