Lavinimas: sienų terliojimas išlaisvina vaiko sąmonę ir kūrybiškumą

Tai kausimas, kurį matau mamyčių žvilgsnyje ar išgirstu, kai kalbama apie 1,5-2 metų amžiaus pyplių piešimą. Ne kartą esu girdėjusi tokias tėvelių ir net pedagogų nuomones: „Prisipieš dar mano vaikas, kai pradės lankyti mokyklą“, „Ką tie mažyliai gali nupiešti, juk jie tik terliojasi...“ Arba: „Mano Agnytė nemėgsta piešti, ji bijo susitepti.“

Visiems akivaizdi fizinės mankštos nauda, dėl ankstyvojo muzikavimo svarbos taip pat nesiginčijama. Šiame straipsnyje norėčiau pabrėžti ir plėtoti mintį, kad vaikų piešimas nuo pat savo ištakų yra fizinės, psichinės, emocinės būsenos atspindys.

Piešimas vaikystėje tokia pat natūrali ir spontaniška veikla, kaip žaidimas, vaikščiojimas, kalbėjimas žodžiais. Ankstyvojoje vaikystėje piešiant daug lengviau išreikšti savo patirtį, jausmus nei žodžiais. Piešimas – tai kompleksiškas procesas, įtraukiantis judesių įgūdžius, akių- rankos koordinaciją, jutimus, įsivaizdavimą, kūrybą ir t.t.

Pirmieji "universitetai"

Žinome, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu visais pojūčiais: regos, uoslės, klausos, lytėjimu, skonio. Taigi įvairių medžiagų lietimas yra natūralus ir reikalingas vaiko pažinimo kelyje. Vaiko poreikį žaisti ir liesti skystas medžiagas galime tenkinti pasiūlydami jam molio bei rankų dažų.

Augant vaikučiui, vystosi jo kūno galimybės, plečiasi judesių amplitudė. Tyrinėjant aplinkos objektus, formuojasi nauji įgūdžiai. Visa tai vyksta žaidžiant. Būtent dėl to daugumas tėvelių bei ugdytojų nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ieško lavinamųjų žaidimų, žaislų. Iš tiesų vaikų žaidimai yra pirmieji universitetai. 1,5–3 metų mažylio žaidimo procese vyksta svarbios transformacijos: nuo jutiminių paviršių tyrinėjimo ir eksperimentavimo judesių iki simbolinio vaizdavimo judesių, asociacijų su įvykiais iš aplinkos, savęs vaizdavimo. J. K.Dubowski žodžiais, šis procesas – tai nepakartojamos žmogaus sąmonės formavimasis.

Jau piešia...ant sienų...

Kada galėsite sušukti: mano vaikelis jau piešia! Tai bus laikas, kai jus ilsėsitės, o jūsų mažylis „darbuosis“ artimiausioje patalpoje, o suklususi dėl „įtartinos“ tylos, eisite ieškoti savo kūdikio. Tuomet išvysite, kad mažasis tyrinėtojas jau yra paragavęs jūsų lūpų dažų, flomasterį, jogurtą ir visa tai užtepęs ant sienų. Štai dabar jūsų vaikas pradėjo piešti!

Daugelis vaiko piešinio tyrėjų (F.I. Šmitas, L.S. Vygotskis, J. Matthews, M.V. Cox ir kt.) išskiria judesį kaip pirminį veiksmą piešinio atsiradimo procese. Iš tiesų šiuo laikotarpiu piešimas – keverzojimas labiau primena kūno kultūrą. Pirmasis brūkšnys dažniausiai nupiešiamas atsitiktinai, bėgant kur nors su pieštuku rankoje. Vaikai piešia gulėdami ant grindų, stovėdami prie sienos ir stengdamiesi pasiekti kuo aukščiau, norėdami užpildyti didelį lapą. Rankos juda įvairiomis kryptimis, ir, kai tik jose atsiranda pieštukas, pradedami kurti įvairūs „rankų judesių piešiniai“.

Manyčiau, taip vaikas gauna nepalyginti daugiau informacijos apie savo kūną ir jo galimybes erdvėje negu per įprastą kūno kultūros pamokėlę. Vaikas stebi ir gali pamatyti savo judesio paliekamą pėdsaką. Savo kūno suvokimas erdvėje, gebėjimas kontroliuoti kūną tokio amžiaus vaikui yra svarbiausias dalykas. Rankų ir viso kūno judesių amplitudę galima plėsti, pakeitę vien tik popieriaus lapo formatą: mažas popieriaus lapas skatins „smulkiuosius“ kūno judesius, didelis – plačiuosius. Po tokios veiklos mažyliai jaučiasi pavargę kaip po kūno kultūros pamokos – puola gerti ir valgyti atsineštų sumuštinių.

Pirštukų miklumas

Nukreipkime savo žvilgsnį į mažylio delniukus ir pirštukus: jis liečia, tyrinėja įvairius daiktus, maigo, baksnoja molį. Rankutę įkiša į dažus, brauko, plekšnoja. Piršteliai šokinėja taip, lyg vaikas grotų fortepijonu. Iš pasitenkinimo mažyliui tįsta seilė, visas dėmesys sutelktas į šį „darbą“. Ankstyvasis piešimas – tai lavinamieji pirštelių, pojūčių, kūno mankštos žaidimai. Nustatyta, jog pirštukų miklumas ir sklandi vaiko kalba yra tiesiogiai susiję. Mat kairiojoje kaktos skiltyje yra už kalbą „atsakinga“ Broca sritis. Ji tiesiogiai susijusi su smulkiąja (rankų ir kalbos padargų) motorika. Kuo aktyviau juda pirštukai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis.

Taigi tuo daugiau stimulų pradėti kalbėti. Kaip rašo logopedė J.Stasiūnaitė, ne veltui žmogus, „nerandantis“ tinkamo žodžio savo minčiai išreikšti, dažniausiai pasitelkia gestus. Antai japonai, įvertindami išlavėjusios rankų motorikos įtaką vaiko raidai, siūlo mankštinti net 2–3 mėnesių kūdikių pirštelius.

Nėra puikesnės pirštukų mankštos už žaidimus su dailės priemonėmis. Piešiant lavinama smulkioji motorika, sensomotorika, įsivaizdavimas, emocinė raiška. Tyrinėdamas medžiagas ir žaisdamas su jomis, vaikas turi galimybę visa tai asocijuoti su aplinkos įvykiais ir veiksmais. Pirštukais ir rankytėmis spaudžiama, glostoma, maigoma. Liesdamas medžiagas, vaikas kaupia skirtingą sensorinį patyrimą. Šiame procese pirštukų judesio amplitudė labai plati, ji gali būti prilyginama tik grojimui kanklėmis ar fortepijonu. Asociacijos, įsivaizdavimas, nusakymas siekiant išreikšti patyrimą skatina sąvokų ir kalbėjimo formavimąsi. Atėjęs į dailės pamokėlę dar menkai kalbantis 2,5 metų mažylis po mėnesio jau emocingai pasakoja, ką jis vaizduoja, o po dviejų – aiškiai taria žodžius.

Taigi matome, kad piešimas ir kita dailinė veikla ankstyvojoje vaikystėje turi įvairią ir labai svarbią reikšmę vaiko visapusiškam augimui, jo lavinimui. 2,5-3 metų amžiuje, atsiradus pirmajam vaizdavimui (apskritimai, saulės, galvakojai – žmogeliukai ir kt.) bei vėlesniame ikimokykliniame amžiuje piešimas išlieka pagrindiniu būdu išreikšti savo pažinimą, emocijas, lavinti kūrybiškumą, aplinkos suvokimą ir kt. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaiko kūrybinės veiklos formos kinta, priklausomai nuo jo visuminio augimo. Kūrybinės veiklos kitimai ikimokykliniame amžiuje vaizdžiai parodomi pateiktoje lentelėje.

Matome, kad visa kūrybinė veikla reiškiasi kompleksiškai: piešiant, lipdant molį, žaidžiant konstrukcinius bei draminius žaidimus. Tokiu būdu lavinami visi vaiko asmenybės įgūdžiai bei suvokimas: motoriniai, jutiminiai, erdviniai, socialiniai, emociniai, kūrybiniai, savęs ir kitų pažinimas.