Specialistai perspėja: jūsų vaikai gali tapti internetinio priekabiavimo aukomis

Jaunų žmonių savižudybių banga Jungtinėse Amerikos Valstijose atkreipė specialistų ir žiniasklaidos dėmesį į “cyberbullying” – internetinį priekabiavimą. Tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikai internetinėje erdvėje ne tik praleidžia ypač daug laiko, bet ir pasitiki nepažįstamaisiais. Ar tai – pavojinga tendencija?

Nesupranta padarinių

Atkreipę dėmesį į “cyberbullying”, psichologai konstatuoja: paaugliai paprasčiausiai nesupranta internetinio smurto padarinių, nes jie nėra priversti su auka susidurti akis į akį. Tokie priekabiautojai be sąžinės graužimo virtualiai atakuoja savo klasės draugus ar pažįstamus, kadangi nemato staigių savo elgesio pasekmių. Be to, prisideda ir klaidingas saugumo jausmas, manymas, jog internetinė erdvė yra visiškai anonimiška.

“Jei paauglys internete publikuoja piktą komentarą, jam nereikia tapti nukentėjusio asmens reakcijos liudininku. - tvirtina Brandie Oliver, Butlerio universiteto profesiorius. – Daugelis mano stebimų studentų internete rašo tokius komentarus, kurių niekuomet neištartų tikrame gyvenime.”

O tokio elgesio priežastys yra susijusios su elementaria žmogaus psichologija, aiškina specialistai. Nepilnavertiškumo kamuojamas individas geriau už aplinkinius jaustis gali dviem būdais – keldamas susižavėjimą arba versdamas kitus jaustis prasčiau.

Lietuva – aukšto naudojimosi internetu lygio šalis

“Internetinis priekabiavimas vyksta tada, kai iš vaiko ar paauglio yra tyčiojamasi, jie yra gąsdinami, prie jų yra priekabiaujama internetinėje erdvėje, trumposiomis žinutėmis ir kitoje skaitmeninėje erdvėje”, – Zebra.lt aiškino psichologas Justinas Burokas.

Jo teigimu, tokio reiškinio grėsmė neaplenkia ir mūsų šalies: “Kadangi didelė dalis Lietuvos vaikų ir paauglių kas dieną naudojasi mobiliaisiais telefonais ir internetu (paskutinių tyrimų duomenimis, Lietuva yra priskiriama prie aukšto naudojimosi internetu lygio šalių), todėl rizika vaikams tapti internetinio priekaviabimo aukomis yra pakankamai didelė.”

Interneto pavojai

Psichologas pažymi, jog virtualioje erdvėje egzistuoja ne tik emocinio smurto pavojus. Tyrimų duomenys rodo pavojingą Lietuvos paauglių požiūrį į pažintis internete. Nepažįstamais žmonėmis yra per daug pasikliaujama, jiems yra atskleidžiama asmeninė informacija. O ji vėliau gali būti ne tik platinama esant netinkamoms aplinkybėmis, bet ir panaudota realybėje.

“Kaip rodo neseniai atlikto tyrimo duomenys, net 52 procentai Lietuvos vaikų nuo 9 iki 16 metų internete bendrauja su asmenimis, kurių nepažįsta realybėje, o 15 procentų siuntė nepažįstamiesiems savo asmeninę informaciją. Ką tai reiškia? Nemaža dalis neįvertina grėsmės, kurią kelia bendradarbiavimas su nepažįstamais žmonėmis virtualioje aplinkoje ir dėl to potencialiai gali nukentėti”, – teigė J. Burokas.

Aukos ir nedalyvaujant

“Vienas iš pagrindinių skirtumų – vaikas internetinio priekabiavimo auka gali tapti jam pačiam tiesiogiai nedalyvaujant. Pavyzdžiui, jei “Facebook'e” be paauglio žinios yra įkeliama jo nuotrauka, ir po ja rašomi įžeidžiantys komentarai. Taip pat internetinėje erdvėje priekabiautojams yra žymiai lengviau išlikti anonimiškiems.” – teigia psichologas.

Tai – vienas iš pagrindinių skirtumų tarp priekabiavimo klasėje ir virtualiame pasaulyje. Be to, specialistai jau kurį laiką bando atkreipti dėmesį į problemą dėl požiūrio į emocinį terorą. Internetinis priekabiavimas neretai yra vertinamas kaip “mažiau kenksmingas” ne tik smurtautojų, bet ir juos supančių suaugusiųjų – mokytojų bei tėvų – akyse.

Vaikai turėtų būti mokomi pasirūpinti savimi ne tik realybėje, bet ir internete, teigia JAV profesorius Brandie Oliver: “Vaikai turi kalbėti ir bendrauti su kitais – ypač tie, kurie praktikuoja internetinį vabdalizmą. Jiems turėtų būti paaiškinta, ko jiems reikia, ir ko jie nenori."

Vaikų agresyvvumo priežastys

Internetas – tai tik viena iš erdvių, kuriose gali būti išlieta susikaupusi paauglių agresija. Tačiau jos priežastis, teigia psichologas Justinas Burokas, dažniausiai slypi giliau – šeimoje.

“Didžiausia vaikų smurto priežastis – pačių patiriamas smurtas. Tai patvirtinta daugybė statistinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse. Kodėl taip atsitinka? Vaikas, patyręs fizinį ar psichologinį smurtą (pavyzdžiui, gauna “nekalto” diržo), išgyvena didelį nerimą, baimę, pyktį bei visa apimantį menkavertiškumo jausmą. Tėtis ar mama – žmogus, kurį aš taip myliu – mane lupa, tai gal aš iš tiesų nieko vertas? Tokie vidiniai klausimai kyla vaikui”, – teigė psichologas.

Būtent tokiu atveju pasitarnauja ranka pasiekiamas kompiuteris: “Norėdamas išlieti iš bėjėgiškumo kylantį pyktį bei atgauti pažemintą savivertę, vaikas ieško kitų aukų, ant kurių galėtų “atsigriebti. Internetinė erdvė yra labai palanki terpė tokioms paieškoms.”