Patyčios mokykloje – „maža blogybė“?(4)

Tarp jaunimo vyrauja nuomonė, kad patyčios yra natūralus procesas neatsiejamas nuo šiuolaikinio moksleivio gyvenimo, o neigiama patyčių įtaka vaikų ar moksleivių psichikai suaugusiųjų neįžvelgiama ar toleruojama kaip „maža blogybė“.

Patyčios vis dar yra viena pagrindinių visuomenės sveikatos problemų

Nors apie patyčias Lietuvoje kalbama vis dažniau, tačiau susidomėjimas dažniausiai būna momentinis, nesuvokiant tikrojo problemos masto, priežasčių ir pasekmių. Patyčios vis dar yra viena pagrindinių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujančių bendrų ir suderintų sveikatos priežiūros specialistų, politiką formuojančių asmenų, šeimų ir mokymosi įstaigų dėmesio ir laiko.

Siekiant sumažinti ignoravimo, psichologinio smurto, diskriminacijos atvejų skaičių mokyklose, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo socialines prevencines akcijas, vykdant veiklą patyčių prevencine kryptimi.

Pasak biuro specialisčių, akcijų tikslas - turtinti emocinį, dorovinį bei intelektualinį bręstančios asmenybės vidinį pasaulį, lavinti moksleivių bendravimo įgūdžius ir skatinti mokinių tarpusavio supratimą ir mokytojų bendradarbiavimą. Dalyvauti jose buvo kviečiamos Vilniaus mieste esančios pagrindinės, vidurinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos bei jų 11-15 metų amžiaus moksleiviai (5-8 kl.).

Metodas „Forumo teatro“

Pasak biuro specialisčių, šiandien vaikų vien paskaitomis nesudominsi. Reikia ieškoti naujų formų, todėl sostinės moksleiviams buvo rengiami praktiniai užsiėmimai „Forumo teatro“ metodu. Šio metodo išsikirtinumas - išnykusi riba tarp aktoriaus ir žiūrovo. Organizatorių vaidinamos realios situacijos buvo pasiūlytos pačių moksleivių, patyrusių ar kitokiu būdu susidūrusių su patyčiomis dėl socialinių, kultūrinių, lytinių, fizinių skirtumų. Užsiėmimų metu aktoriai nuolat bendravo su publika, skatino jaunuolius iš žiūrovų salės įsijausti į kiekvieno aktoriaus vaidmenį, aktyviai dalyvauti diskusijose, spręsti situacijas scenoje ir realybėje, ieškoti išeičių ir būdų susitaikyti, nesivelti į konfliktus. Po vyko diskusijos, formuluojamos išvados ir rekomendacijos, patariama, į ką galima kreiptis patyrus ar kitaip susidūrus su psichologinio ar fizinio smurto atveju, išdalinamos atmintinės ir vaikų bei jaunimo pagalbos linijų kontaktai.

Svarbu:

Patyčių mastas mokykloje gali daryti įtaką moksleivių ir mokytojų saugumo jausmui. Mokykloje esant dažnoms patyčioms, mokiniai jausis mažiau saugūs, mažiau patenkinti mokyklos gyvenimu. Be to, patyčios veikia visus vaikus – ne tik tuos, kurie įsitraukia į patyčias ar patiria jas, bet ir stebėtojus. Jei mokiniai mato, kad nereaguojama į tyčiojimąsi arba jam netgi pritariama, tuomet formuojasi nuostata, kad toks elgesys yra tinkamas ir priimtinas. Ilgainiui tokia nuostata gali didinti patyčių mastą ir kurti mažiau saugią atmosferą.

Tokioje situacijoje vertybių sistema tampa labai iškreipta: tolerancija, pagalba kitam, draugiškumas, pagarba tampa nevertinamu elgesiu. Tuo tarpu tyčiojimasis tampa tokiu elgesiu, kuris leidžia vaikams tapti lyderiais, užimti aukštą statusą klasėje, būti vertinamam ir gerbiamam. Tokia vertybių transformacija turėtų mums kelti didelį susirūpinimą.