Maitinimas krūtimi naudingas tiek naujagimiui, tiek žindyvei  jau vien dėl to, kad taip ir toliau tęsiamas dar įsčiose užsimezgęs judviejų ryšys.

Kodėl  motinos pienas – idealiausias kūdikio maistelis?Atsakant galima išskirti kelias priežastis: pirmiausia motinos pienas pritaikytas būtent jos mažyliui, be to, pieno sudėtį nuolat  reguliuoja mažylio poreikiai.

Taigi iš ko susideda motinos pienas? Pirmiausia , žinoma, iš biologiškai aktyvaus vandens, kurio piene yra 87proc. Jį  puikiai įsisavina mažylio organizmas. Tyrimai rodo, kad joks kitas vanduo negali taip gerai numalšinti mažylio troškulio, kaip esantis motinos piene. Būtent  dėl šios priežasties natūraliai maitinant vaikelį nereika jo papildomai girdyti. Netgi tuomet, kai labai karšta,  mažylis nejaučia troškulio.

Motinos piene  yra apie 7proc. angliavandenių, daugiausia laktozės. Pieno  sudėtyje yra ir kitų sacharidų, tačiau gerokai mažiau. Kuo gi naudinga laktozė, arba, kitaip tariant, pieno cukrus? Laktozė stimuliuoja laktobakterijas, sudarydama žarnyne natūralią mikroflorą, apsaugojančią organizmą nuo neigiamų bakterijų dauginimosi.  Laktozė padeda įsisavinti tokius kūdikiui gyvybiškai svarbius mikroelementus, kaip geležį ir kalcį.

Motinos piene  taip pat yra ir fermento,  skaidančio angliavandenį.

Motinos piene yra 4proc. riebalų - naujagimio energijos šaltinio. Paskutinieji pieno lašai yra patys riebiausi,todėl jei mažylį pernelyg dažnai atitraukinėsime nuo vienos krūties prie kitos arba ribosime maitinimo laiką, tai jis jausis alkanas. Maitinimo laiką nusistato pats vaikelis, kuris tik iš paskutiniųjų pieno lašų gaudamas pakankamai kalorijų jaučiasi privalgęs.

Piene  esančios riebalų rūgštys garantuoja  nervinių ląstelių vystymąsi. Dažnai mamos nustemba sužinojusios, kad karvės piene baltymų gerokai daugiau nei motinos piene. O juk baltymo perteklius sukelia tik problemas: apsunkina medžiagų apykaitą, inkstų veiklą, dėl to gali grėsti nutukimas ar cukrinis diabetas. Motinos piene yra amino rūgščių, kurios negali būti sintetinamos iš kitų baltymų. Pastarieji –svarbiausia  kūdikio ląstelių ,,statybinė medžiaga“, tai visų biocheminių procesų katalizatoriai. Be to,  baltymai atlieka  kūdikio apsaugos funkciją: tai motinos antikūniai,  saugantys vaikelį nuo susirgimų iki to laiko, kol jo imuninė sistema pati nepasigamins antikūnių.   Lizocimas, laktiferinas, imunoglobulinai,  padengdami gleivinės paviršių, taip pat formuoja vietinį imunitetą, saugodami mažylį nuo ligų ir alergijų.Jei vis  dėlto kūdikis suserga, tai vienas geriausių vaistų – motinos pienas.

Svarbiausi motinos pieno  komponentai:

* Hormonai. Jų  kiekis nedidelis, tačiau jie labai svarbūs  vaikelio medžiagų apykaitos formavimuisi.

* Augimo faktoriai būtini vaikelio augimui ir harmoningam jo organų ir sistemų vystymuisi.

* Mikroelementai ir vitaminai, kuriuos mažylio organizmas lengvai pasisavina. Su motinos pienu mažylis gauna visus jam reiklaingus vitaminus ir mikroelementus,tad  jų nereikia vartoti papildomai bent jau iki 1 metų. Pavyzdžiui, nors  karvės piene geležies yra gerokai daugiau,ji įsisavinama  3 kartus blogiau nei iš motinos pieno.

* Makroelementai. Jie - kalcis, fosforas, įvairios druskos- motinos piene subalansuoti.

Natūraliai maitindamos mažylį motinos apsaugo jį nuo įvairių infekcinių ligų, nes motinos pienas yra sterilus.

Maitinti krūtimi rekomenduotina ir dėl kitų svarbių priežasčių:

Čiulpiant krūtį patenkinamas čiulpimo refleksas, taisyklingai formuojasi sukandimas, liežuvio raumenys.

Prie krūties mažylis jaučiais mylimas, reikalingas ir saugus. O tai juk ir yra jo psichologinio komforto pagrindas.

Krūtimi maitinami vaikai beveik neserga infekciniais susirgimais, alergijomis,įrodyta,kad taip maitinti vaikai ir vyresniame amžiuje atsparesni vėžiniams susirgimams.

Motinos pienu maitinami vaikeliai greičiau pradeda vaikščioti, šnekėti, jiems greičiau išdygsta pieniniai dantukai.

Tyrimai rodo, kad kuo ilgiau kūdikis matinamas natūraliai, tuo didesnė galimybė jau suaugusiam išvengti įvairių ligų – alergijų, onkologinių susirgimų, psichikos sutrikimų.