Žvaigždės receptas: kaip S. Siparis džiovino baravykus?(3)

Švenčionių rajone sodybą turintis aktorius Saulius SIPARIS mėgsta grybauti gražiuose apylinkės miškuose. Nežino, ar dėl darbų gausybės dar pavyks pagrybauti, bet jei ne, ne bėda, nes žiemai jau užtektinai prisimarinavo grybų ir netgi prisidžiovino savo mėgstamiausių baravykėlių.

Tiesa, šiais metais S.Siparis prigrybavo palyginti nedaug. Sako, buvo šiek tiek voveraičių, labai daug kalpokų, radosi vienas kitas šilbaravykis ir vasarinis baravykėlis. „Šiais metais, pavyzdžiui, buvo labai daug ūmėdžių. Niekas jų nerenka, o man tai yra labai skanus grybas“, - sako aktorius. Beje, jam didžiausias delikatesas, kai visiškai žalios ūmėdės, tiksliau - jų kepurės, pakepinamos su sviestu.

„Renkant grybus reikia jausti meilę, - įsitikinęs aktorius. - Jeigu prie grybo neprieisi su meile, tai jo niekada ir nerasi. Grybų rinkimas man yra didelis džiaugsmas. Dar amžiną atilsį Vytautas Kernagis sakydavo: „Tu žinai, kas man yra brangiausia būnant Palangoje? Toks džiaugsmas, kai į viską šiame gyvenime numoju ranka ir atsisėdu ant dviračio. Tačiau prie jūros netraukiu. Traukiu į nuostabius pušynus pagrybauti. Bet grybų tai nemėgstu“. Žodžiu, svarbiausias jam buvo pats grybavimo procesas“.

Tuo tarpu S.Siparis mėgsta tiek rinkti grybus, tiek juos valgyti. Paprastai kiekvienais metais prisidžiovina baravykų. Anksčiau tai darydavo senovinėje savo sodybos krosnyje, tik neseniai iš uošvės gavęs dovanų specialų prietaisą grybus dabar susidžiovina nepalyginti greičiau. Iš šilbaravykių arba raudonikių susimala grybų faršo, iš jo vėliau ruošia fantastiškiausius patiekalus, pavyzdžiui, virtinukus su grybų įdaru. Faršas paruošiamas labai paprastai: tereikia grybus apvirti, kai jie šiek tiek atvėsta, perleisti per mėsmalę ir net nesūdytus sudėti į šaldymo kamerą, - ten faršas bus kuo puikiausiai sustingęs. Taip pamokė viena sumani kaimo moterėlė, kai po vienų grybingų metų aktorius pasiguodė neturintis kur kišti grybų.

Silkė su džiovintais baravykais

Jums reikės:

silkės,

didelės galvos svogūno,

poros saujų džiovintų baravykų,

sviesto.

Man labiausiai patinka sūdyta silkė, geriausia - natūrali iš statinių, kuriose būna su galvomis ir viduriais. Žinoma, su tokia silke reikės ilgiau terliotis, o jos stiprus kvapas nuo rankų neatsiplaus kelias paras.

Pamirkykite džiovintus baravykus, tada labai smulkiais griežinėliais supjaustykite svogūną. Viską berkite į keptuvę ir neilgai kepinkite su sviestu. Kai kas naudoja ir aliejų, bet iš savo babos išmokau, kad geriausia kepinti svieste, o svarbiausia - tai daryti neilgai.

Tada išdarinėkite silkę ir ją supjaustykite. Pavyzdžiui, aš ją pjaustau išilgai, kad išeitų tokios pailgos juostelės. Prieskonių iš viso nereikia dėti. Silkę gražiai susidėliokite lėkštėje ir ant jos užpilkite kepintų svogūnėlių su grybais. Palikite patiekalą šiek tiek pastovėti, kad pasklistų kvapai. Skanaus.