Žuvis ir jūros gėrybės ant Jūsų stalo

Žuvies baltymuose yra visų žmogui reikalingų amino rūgščių. Gėlavandenėse žuvyse baltymų yra apie 8 – 12%, o jūrų žuvyse – gerokai daugiau, vidutiniškai apie 17 – 18%, o kai kuriose rūšyse net iki 25%. Šiuo atžvilgiu jūros žuvys nenusileidžia mėsai.

Žuvų riebalai dažniausiai sudaro minkštą sluoksnį arba yra skysti, ir skirtingose žuvyse jie pasiskirstę įvairiai. Daugiausia riebalų susikaupia kepenyse, tarp raumens audinių, plonas riebalų sluoksnis gaubia ir kitus žuvų vidaus organus.

Žuvų taukai ir kepenys turi daug vitaminų A ir D. Be to, žuvų kepenyse ir mėsoje yra daug įvairių B grupės, taip pat C ir E vitaminų. · Jūrų žuvyse, palyginti su gėlavandenėmis, yra daugiau mineralinių medžiagų ir mikroelementų – fosforo, jodo, kalcio, geležies, magnio, bromo, fluoro ir kt. Jūrų žuvyse ypač daug jodo. Žuvyse esančios maistingosios medžiagos yra būtinos normaliai žmogaus organų, gaminančių kraują, veiklai, kaulų sistemai, širdžiai ir raumenims, nervų sistemai, vidaus sekrecijos liaukoms ir kitiems organams.

Žuvų mėsa yra švelnios struktūros, turi mažai jungiamojo audinio, todėl žuvis išverda ir iškepa greitai, visi žuvų patiekalai lengvai virškinami ir organizmas juos gerai pasisavina. Žuvų patiekalai turi palyginti mažai angliavandenių (tik glikogeno – iki 0,64%) ir neturi riebalų pertekliaus, todėl netukina. Žuvies kaloringumas 4 – 5 kartus mažesnis nei mėsos.

Žuvis yra būtina ir dietinei mitybai. Mitybos specialistai mano, kad per metus reikėtų suvalgyti apie 30 – 40 kg žuvies, t.y., apie 100 g per parą. Jūrų ir vandenyno žuvys turi ypač didelę maistinę vertę ir yra labai skanios.