Vegetarizmo mada: ar ji tinka mėsėdžiams lietuviams?(12)

Cepelinai, kotletai, balandėliai, koldūnai, - metų metus lietuvių tauta maitinosi mėsa. Kiauliena ir bulvės – tautinio raciono pagrindas. Ir visgi šalyje, kaip ir visame pasaulyje, prigijo (ir plinta) vegetarizmas. Ar čia neslypi pavojus, turint galvoje kulinarinį mūsų paveldą?

“Kam mums išvis ta mėsa?”

Pagaminti ląstelę – nelengvas procesas, tenkantis žmogaus kūnui. Jis teturi nuo 12 iki 20 amino rūgščių, reikalingų šiam procesui – likę chemikalai turėtų į jį patekti kartu su maistu. Kiekvienai ląstelei turėtų būti suteikta pirmarūšio gyvulinio proteino – pilnaverčiam vystymuisi.

Pagrindinis vegetarizmo šalininkų argumentas yra tas, kad pakankamai proteinų yra daržovėse (tarkime, pupose). Tai – tiesa, tačiau tyrimai rodo, kad daržovių proteiną žmogus gali pasisavinti tik kartu su gyvuliniu savo analogu. Pastarasis negali būti pakeistas maisto papildais ir vitaminais.

Būtent dėl šios medžiagos trūkumo vegetarai neretai susiduria su sveikatos problemomis. Po dviejų mėnesių bemėsės dietos, proteino kiekis širdies raumenyse sumenksta keturis kartus, o tai gali grėsti širdies ligomis. Kitų organų veiklos prastėjimas tuomet – tik laiko klausimas.

Bemėsiai pavojai

Neretai vaikų susilaukti trokštančios poros susigundo vegetarizmu ir jo jauninančiais efektais reprodukcinei funkcijai. Visgi mokslininkai perspėja – norint susilaukti vaikų, nemažai lemia gyvuliniai proteinai. Jei vyras ilgą laiką kartu su maistu negauna amino rūgščių, ilgainiui jis gali tapti nevaisingas.

Be to, kartu su mėsa žmonės gauna ir geležį, kuri yra esminė hemoglobino sudedamoji dalis. Geležies trūkumas pasireiškia silpnumu, galvos svaigimu.

O ir kosmetologai perspėja – absoliučiai bemėsės dietos atstovai neretai skundžiasi sausais ir trapiais plaukais bei nesveiku sudėjimu. Nors čia egzistuoja ir pliusas – vegetarai bei tokios dietos besilaikantys vaikai yra rečiau linkę nutukti bei sirgti su antsvoriu susijusiomis ligomis.

Visgi dėl įvairių medžiagų trūkumo vegetarai – o ypač veganai – atrodo išblyškę, kadangi jų kraujo apytaka yra sulėtėjusi. Dėl šios priežasties jų kūnas yra labiau linkęs pasiduoti šalčiui bei su juo susijusiomis ligomis.

Dietologė: vegetarai greičiau sensta

Dietologė, Lietuvos fitneso jaunučių čempionė Gražvilė Ambrazaitienė, Zebra.lt patikino – pasirinkus tokį gyvenimo būdą, pavojus sveikatai nekyla, tačiau reikia būti atsargesniam: “Pagrindinis dalykas, kurio žmogus netenka yra amino rūgštys. Tai – pilnavertis gyvulinis baltymas. Mokslas yra įrodęs, kad pavojaus čia nėra, tačiau žmonės sensta greičiau. Visgi yra įvairių teorijų. Viskas priklauso nuo paties žmogaus – nuo to, ką jis veikia gyvenime, nuo meditacijos, nuo jo fizinio pasirengimo. Vegetarams viskas turi būti labai sustyguota – kad per maistą būtų gaunami visi reikalingi elementai.“

Dietologė sutinka, jog toks apsisprendimas – net ir turint galvoje ilgametes kitokios mitybos tradicijas bei kulinarinius įpročius – yra įmanomas. Viskas priklauso nuo žmogaus apsisprendimo, o ne nuo giminės ar kultūrinės aplinkos spaudimo: “Manau, kad tai įmanoma – organizmas su laiku susitaiko su pokyčiais. Genetiškai paveldime iki 20 procentų. Visa kita galima keisti. Žinoma, tai priklauso nuo žmogaus mąstymo ir fizinio pasirengimo. Gali būti pereita ir prie vegetarizmo – kartais žmogaus gyvenime įvyksta kažkokie lūžiai, kurie pakeičia jo mąstymą.” Visgi G. Ambrazaitienė pabrėžia – kraštutinumų čia tiesiog negali būti: “Viskas gyvenime turi būti vykdoma saikingai, proto ribose.”

Lietuviai mėsos nesveria

Tad nuo vieno kraštutinumo – prie kito. Valgant per daug mėsos, gali grėsti širdies ligos, cholesterolio perteklius. Mėsa – sunkiau virškinamas maistas, tad mokslininkai įspėja: kas per daug – tas nesveika. Per dieną tam, kad jaustųsi sveikas, vienam žmogui pakanka suvalgyti po 100 gramų mėsos – tad apie degtukų dėžutės dydžio gabaliuką.

Tikras lietuvių sirgalius, išgarsėjęs aistringu šalies krepšinio rinktinės palaikymu, Tomas Balaišis-Sėkla labai puikiai “susumuoja” lietuvišką požiūrį į dienos racioną:”Kiekvienas žmogus sprendžia atskirai – į grupes čia suskirstyti nereikėtų... Pats to nedarau, valgiau ir valgau mėsą ir madų nesivaikau. O kaip kiti daro, kas kam susišviečia – čia jau kiekvieno žmogaus reikalas."