Šaltuoju metų laiku šviežius vaisius keiskite džiovintais

Beveik visuose džiovintuose vaisiuose gausu kalio, būtino normaliai širdies veiklai, taip pat organinių rūgščių bei mikroelementų. Juose nėra riebalų, tačiau gausu angliavandenių, t.y. naudingosios fruktozės.

Džiovinti abrikosai - geriausias gardėsis “širdininkams”. Juodosios slyvos, figos ir datulės gerina virškinimo procesą, ypač tiems, kuriuos kamuoja vidurių užkietėjimas.

Džiovintuose obuoliuose gausu maistinių skaidulų, pektino, obuolių rūgšties, todėl jų rekomenduojama valgyti tiems, kurie skundžiasi apetitu, arba sergantiesiems gastritu, kai skrandžio rūgštingumas sumažėjęs.

Pirkdami sveriamų džiovintų vaisių atkreipkite dėmesį į jų spalvą. Ypač ryški rodo, kad vaisiai buvo apipurkšti sieros dioksinu. Taip yra pailginamas jų tinkamumo vartoti laikas. Jeigu nusipirkote supakuotų vaisų, atidžiai perskaitykite etiketę. E220, E221, E225 ir E226 - tai konservantai, įvairūs sieros junginiai, kuriuo yra paveikiami vaisiai po džiovinimo. Jeigu nusipirkote tokių vaisių, neskubėkite jų išmesti. Iš jų galima išvirti kompotą, mat verdant sulfatai suyra.

Visus džiovintus vaisius rekomenduojama nuplauti karštu vandeniu ir po to dar pamirkyti 2-3 valandas.

Paimkite lygiomis dalimis abrikosų, figų ir graikinių riešutų, viską sumalkite, sumaišykite su medumi ir laikykite gautą masę šaldytuve. Kas rytą suvalgykite jos po šaukštelį “ant tuščio skrandžio”. Tokia pasta tonizuoja skrandį, tinka aterosklerozės, hipertenzijos ir inkstų ligų profilaktikai.

Svarbu:

Džiovintų vaisių nerekomenduojama valgyti paūmėjus gastritui, kolitui, opai. Taip pat atsargiai reikėtų vartoti sergant diabetu.